Šypsenėlė

Šypsenėlė (kartais siūlomi pakaitalai – emotikonas, emograma, jausmaženklis) – specifinis emocijų žymėjimas, naudojamas rašytiniame, dažniausiai – kompiuterių ir trumpųjų žinučių tekstuose. Sudarytas dažniausiai iš specialiųjų simbolių (skliaustelių, kablelių, brūkšnelių etc.), savo išvaizda primena žmogaus veidą. Savo esme šypsenėlės artimos ASCII menui. Tai populiariausias jaustukas ir kartais neteisingai juo (šypsenėle) pavadinamas bet kuris kitas jaustukas, nieko bendro neturintis su šypsena.

Pirmas žinomas šypsenėlių panaudojimo atvejis užfiksuotas laikraštyje „New York Times“. JAV Prezidento Abraomo Linkolno kalbos nuoraše, išspausdintame laikraštyje „New York Times“ buvo aptiktas įrašas: „(plojimai ir juokas ;)“. Tiesa, visai tikėtina, kad tai buvo ne šypsenos žymė, o paprasčiausia spausdinimo klaida.

Pirmą kartą ASCII emocijas :-) ir :-(, kartu su siūlymu jas naudoti realių emocijų reiškimui, pasiūlė Scott Fahlman. Savo siūlymą jis išdėstė Carnegie Mellon University kompiuterių mokslo elektroninėje skelbimų lentoje 1982 m. rugsėjo 19 d. Originalus žinutės tekstas:

<pre.raw style="border: 0px;"> 19-Sep-82 11:44 Scott E Fahlman  :-) From: Scott E Fahlman <Fahlman at Cmu-20c> I propose that the following character sequence for joke markers: -) Read it sideways. Actually, it is probably more economical to mark things that are NOT jokes, given current trends. For this, use -(

Dažniausiai pasitaikančios šypsenėlės

:-)	šypsena	:-(	liūdesys
:-|	rimtumas	:-/	kreivas vypsnys (abejonė)
:-D	juokas	:-E	įsiūtis
:-O	nuostaba	:-]	piktdžiuga
8-]	piktdžiugiškas susidomėjimas	:-P	iškištas liežuvis
:-x	nenoras daugiau kalbėti	:-*	bučinys
:-@	prancūziškas bučinys

Šios bei daugelis kitų šypsenėlių kompensuoja tekstui būdingą neverbalinio bendravimo trūkumą, įgalina interneto pokalbių programose reikšti savo jausmus, emocijas, todėl yra labai paplitusios.

Rytų Azijos šypsenėlės

Rytų Azijoje yra paplitusios šypsenėlės, kurių supratimui nereikia pasukti galvos į kairę. Jos dažniausiai sutinkamos tokioje formoje, kaip (*_*), kur žvaigždutės atstoja akis, vidurinis simbolis, dažniausiai pabraukimo brūkšnys, – burną, o skliaustai – veido kontūrus. Vartojama daug visokiausių simbolių akims išreikšti, todėl jos daugiausia ir atspindi vaizduojamą nuotaiką, skirtingai nuo vakarietiškųjų šypsenėlių, kurių nuotaika išreiškiama per burna. Dažnai azijietiškos šypsenėlės trumpinamos – vietoj (^_^), kuri reiškia šypsojimąsi, dažnai vartojama tiesiog ^_^ (be veido kontūrų), ar net ^^ (be veido kontūrų ir burnos).