Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslas – Vilniaus Aušros Vartų koplyčioje esantis Mergelės Marijos paveikslas. Kaip stebuklingas garbinamas jau keletą šimtų metų. Tai vienas iš nedaugelio Mergelės Marijos paveikslų be kūdikio. Paveikslas (165 x 200 cm) nutapytas ant 2 cm storio ąžuolinių lentų. Marijos galvą puošia dvi viena ant kitos uždėtos paauksuotos sidabrinės karūnos. Viena jų yra barokinio, kita Rokoko stiliaus.

Apie paveikslo atsiradimą ir autorių nėra jokių žinių nei archyvuose, nei kronikose. Būta įvairių paveikslo atsiradimo Vilniuje versijų, įskaitant istoriją, kad ją čia esą parvežęs kunigaikštis Algirdas iš žygio į Krymą. Paveikslo istorijai nuo XVII a. vienintelis patikimas šaltinis yra karmelito Hilariono Relacya, t. y. pranešimas „apie stebuklingą Šv. Mergelės Marijos paveikslą Vilniuje Aušros Vartuose“, išspausdintas 1761 m. Vilniuje lenkų kalba. Autorius rėmėsi karmelitų, gyvenusių greta Aušros Vartų nuo 1626 m., žiniomis bei neišlikusiais aprašymais. Hilarionas aiškiai teigia, kad šio paveikslo kilmė karmelitams nebuvo žinoma. Karmelitai po savo įsikūrimo šalia Aušros Vartų ėmė rūpintis to šv. paveikslo, kuris buvo gana apleistas, garso didinimu. Paveikslas, kaip ir patys vartai buvo miesto magistrato nuosavybė. Tuo metu dar nebuvo jam skirtos koplyčios, nei ypatingų papuošimų. Karmelitams perimant paveikslą jis buvo toje pačioje vietoje kaip ir dabar, šiek tiek įleistas į mūrą. Nuo sniego ir lietaus jį saugojo langinės. Prie paveikslo buvo mažas balkonėlis, į kurį vedė statūs ir siauri laiptai.

1671 m. karmelitų rūpesčiu šv. paveikslui toje pat vietoje pastatyta medinė koplyčia. Gaisro metu 1715 m. koplyčia sudegė. Karmelitai tuomet spėjo paveikslą iš koplyčios išnešti ir perkėlė į savo bažnyčią. Tuo tarpu Aušros Vartuose buvo pastatyta mūrinė koplyčia, kur XVIII a. trečiajame dešimtmetyje dalyvaujant 4 vyskupams, LDK senatorių būriui ir kt. buvo perneštas paveikslas.

Pirmieji moksliniai paveikslo tyrimai atlikti 1927 m. ir nustatyta, kad jis tapytas XVI a. II-oje pusėje, greičiausiai italų meistro.

Stebuklingu paveikslas ėmė garsėti ne anksčiau kaip XVII a. 1671 m. paveikslą įnešant į pirmąją (medinę) koplyčią, karmelitų pamokslininkas tėvas Karolis jau pasakojo apie stebuklus, įvykusius prie šio paveikslo, tačiau XVII a. bažnyčia šio paveikslo dar nepripažino kaip stebuklingo. Pvz., kunigas Albertas Vijūkas-Kojelavičius (Miscellania, 1650 m.), minėdamas stebuklingus Lietuvos paveikslus apie Aušros Vartų paveikslą neužsimena. Bažnytinė hierarchija šiuo klausimu gana ilgai laikėsi santūriai, tačiau ilgainiui paveikslo šventumas imamas pripažinti. 1773 m. birželio 5 d. dvi popiežiaus Klemenso XVI bulės suteikia ad perpetuam rei memoriam daug atlaidų besimeldžiantiems į Aušros Vartų šv. Mergelę.

Literatūra

Lietuviškoji enciklopedija II t.- Kaunas: Spaudos Fondas, 1934.- p.350-8.