Švedijos kariuomenės muziejus
Švedijos kariuomenės muziejus (šved. Armémuseum) – Švedijos karybos istorijos muziejus Stokholmo rajone Östermalm. Rinkiniuose sukaupta virš 100 000 objektų. Kasmet jį aplanko maždaug 85 000 lankytojų, prie muziejaus veikia biblioteka ir archyvas, parduotuvė karo istorijos mėgėjams bei restoranas. Direktorė Eva-Sofi Ernstell.
Nuo XVII a. pastatas buvo naudojamas kaip artilerijos sandelis, 1867 m. jame buvo atidarytas muziejus, demonstruojantis turtingą šalies karinę istoriją, o po Antrojo pasaulinio karo parodantis ir Švedijos neutraliteto politiką. XX a. pabaigoje prasidėjo rekonstrukcija, naujai jis buvo vėl atidarytas 2002 m., o po trejų metų pripažintas geriausiu Stokholmo muziejumi. Ekspoziciją sudaro tiek senieji ginklai, natūralaus dydžio kariškių figūros mūšių metu, tiek ir moderniai pateikta informacija šiuolaikiniuose displėjuose bei mygtukais valdomose mūšių schemose.
Livonijos karo metu Švedija kartu su LDK kovojo prieš Rusiją; pagal Altmarko paliaubas ji 1629–1635 m. valdė Klaipėdą. Ypatingą susidomėjimą sukelia apie 5 000 švedų karinių trofėjų, tarp jų ir iš Lietuvos (Švedija kariavo su ATR 1600–1629 m. , taip pat ir 1655–1660 m.). Tarp eksponatų:
- patranka vardu Melusina su Radvilų herbu, išlieta šių didikų dvare Nesvyžiuje. Švedams 1625 m. užėmus Biržų pilį, ji buvo paimta kaip karo grobis.;
- karo vėliava, priklausiusi Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jonui Kazimierui Vazai;
- turkiška karo palapinė, atitekusi per Kalenbergo mūšį ATR karaliaus Jono Sobieskio sąjungininkui Saksonijos kunigaikščiui Jonui Jurgiui III;
- Lenkijos–Lietuvos valdovo Augusto II vėliavos. (Viena – mėlynos, kita – žalios spalvos; abi su Baltuoju ereliu ir Vyčiu);
- Zigmanto Vazos ir Konstancijos Habsburgaitės vedybinė vėliava, kurios viduryje nupieštas Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos herbas
Trys pastarosios vėliavos 2006 m. buvo eksponuojamos specialios parodos metu Vilniaus dailės muziejuje.[1]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Remigijus Černius. Vilniuje – LDK istorinės veliavos ir žemėlapiai.// Literatūra ir menas, 2006-07-07 Nr. 3103[neveikianti nuoroda]
- Michał Lisiński. Polonica w Szwecji Archyvuota kopija 2011-06-07 iš Wayback Machine projekto.
