Šv. Kryžiaus Jonas
| Šv. Kryžiaus Jonas | |
|---|---|
-John_of_the_Cross-1656.jpg)
| |
| Gimimo vardas | Chuanas de Jepes Alvaresas it. Juan de Yepes Álvarez |
| Gimė | 1542 m. birželio 24 d. Funtiveros mieste |
| Mirė | 1591 m. gruodžio 14 d. (49 metai) Ubėde |
| Šventasis | |
| Kanonizuotas | 1726 m. |
| Kanonizavo | Benediktas XIII |
| Šventė | gruodžio 14 d. |
| Veikla | katalikų šventasis, rašytojas ir poetas, mistikas, karmelitų ordino reformatorius, bažnyčios mokytojas. |
 Vikiteka |
Šv. Kryžiaus Jonas |
Šv. Kryžiaus Jonas (isp. Juan de la Cruz, 1542 m. birželio 24 d. Funtiveros mieste – 1591 m. gruodžio 14 d. Ubedoje, Ispanijoje) – katalikų šventasis, rašytojas ir poetas, mistikas, karmelitų ordino reformatorius, Bažnyčios mokytojas.
Biografija ir kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tikrasis vardas Chuanas de Jepes Alvaresas (Juan de Yepes Álvarez). Gimė Funtiveros mieste aukšto luomo, bet nuskurdusioje dvarininkų šeimoje, gyvenusioje netoliese Avilos. Jaunystėje ligoninėje prižiūrėjo ligonius. Išsimokslinimą gavo jėzuitų mokykloje Medina de Kampo miestelyje, kur persikėlė jo šeima po tėvo mirties, ieškodama pajamų pragyvenimui.
1568 m. įstojo į karmelitų ordiną, religinį išsimokslinimą gavo Salamankoje.
Karmelitų ordine vykstant Teresės Avilietės sukeltoms diskusijoms dėl ordino reformų, Jonas tapo šalininku reformatorių, kurie norėjo grįžti prie senų karmelitų idealų – griežtumo ir asketizmo ir įkūrė pirmąjį reformuotą (arba „basųjų“) karmelitų vienuolyną Duruele. 1570–1572 m. buvo Manceros vienuolyno naujokų mokytoju, nuo 1572 m. – Avilos vienuolyno, kuriame gyveno šv. Teresė Avilietė, nuodėmklausiu ir dvasios vadovu.
Tarp reformuotų ir nereformuotų karmelitų kilus ginčui dėl jurisdikcijos, Jonas 1577 m. gruodžio 3 d. naktį nereformuotųjų karmelitų buvo suimtas ir uždarytas į Toledo vienuolyną, iš kur 1578 m. pabėgo. Nelaisvėje pradėjo rašyti eiles, persmelktas ypatingos mistinės dvasios ir religingumo. Jis parašė prozos traktatus – "Kopimas į Karmelio kalną“, „Juoda sielos naktis“, „Sielos daina“, „Gyva meilės liepsna“.
Vėliau buvo keleto vienuolynų viršininkas, nuo 1585 m. – Andalūzijos generalinis vikaras. 1591 m. kapitula atleido iš visų pareigų ir perkėlė į Penuelos vienuolyną.
Šv. Kryžiaus Jonas mirė 1591 m. Ubedoje. 1726 m. popiežiaus Benedikto XIII buvo kanonizuotas, 1926 m. popiežius Pijus XI paskelbė jį Bažnyčios mokytoju.
Liturginė Šv. Kryžiaus Jono diena minima gruodžio 14 d.
Fundamentalus Šv. Kryžiaus Jonas tikėjimas grindžiamas tuo, kad Dievas yra viskas, o žmogus – niekas. Reiškia, kad pasiektumei visišką susijungimą su Dievu, taigi ir šventumą, reikia savo apsivalymui skirti visas sielos ir kūno galimybes.
Svarbiausi Šv. Kryžiaus Jono darbai:
- Kopimas į Karmelio kalną, 2013 (Subida del monte Carmelo) ISBN 978-609-450-023-7
- Tamsioji naktis, 1998 (Noche oscura del alma) ISBN 9986-461-37-5
- Dvasinė giesmė (Cantico espiritual)
- Gyvoji meilės liepsna (Llama de amor viva)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Katalikiška enciklopedija (Anglų kalba)
- Dž. Omenas. Krikščioniškas dvasingumas katalikiškose tradicijose. Leidykla: Šventasis kryžius, Roma-Liublinas, 1994.