Pereiti prie turinio

Šluotinis raipstas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Cytisus scoparius

Šluotinis raipstas (Cytisus scoparius)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Eilė: Pupiečiai
( Fabales)
Šeima: Pupiniai
( Fabaceae)
Pošeimis: Faboideae
( Faboideae)
Gentis: Raipstas
( Cytisus)
Gentis: Šluotinis raipstas
( Cytisus scoparius)

Šluotinis raipstas (Cytisus scoparius, sin. Sarothamnus scoparius; dar žinomas kaip zuikiakrūmis, zuikio rūtai) – pupinių (Fabaceae) šeimos krūmų rūšis. Paplitęs Europoje (Centrinėje, Pirėnų pusiasalyje, Britų salose, pietų Skandinavijoje).

Aukštis 1-3 m, retai pasiekia 4 m. Pagrindinės šakos apie 5 cm storio. Lapai smulkūs, 5-15 mm ilgio. Pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje šluotinis raipstas gausiai sužydi geltonais kvapniais žiedais. Vasaros pabaigoje suformuoja 2-3 cm ilgio juodas ankštis, kurios išdžiūvusios „šaudo“ sėklas.

Auga sausose smėlėtose dirvose, saulėtose vietose (pakelėse, atvirose kalvų pašlaitėse). Dažnai auginamas kaip dekoratyvinis augalas.

Lietuvoje – invazinis augalas. Daugiausia paplitęs Kuršių nerijoje, Dzūkijoje, Šiaulių apskrityje. Jis šalyje pradėjo sparčiai plisti XX a. antroje pusėje, kai pradėtas veisti miškuose, pamiškėse, smėlynuose, siekiant sutvirtinti erozijos veikiamą dirvožemį. Tačiau tankūs šluotinių sausakrūmių sąžalynai stelbia vietines augalų rūšis, keičia dirvožemio sudėtį, todėl pradeda augti kitos augalų rūšys.[1]

Šluotinio raipsto žiedai
Šluotinių raipstų sąžalynas. Raseinių raj.