Šiluminis komfortas

		Aplinkos oro temperatūra (°C)
		27	28	29	30	31	32	33	34	35	36	37	38	39	40	41	42	43
Aplinkos oro santykinė drėgmė (%)
	40	27	28	29	30	31	32	34	35	37	39	41	43	46	48	51	54	57
	45	27	28	29	30	32	33	35	37	39	41	43	46	49	51	54	57
	50	27	28	30	31	33	34	36	38	41	43	46	49	52	55	58
	55	28	29	30	32	34	36	38	40	43	46	48	52	55	59
	60	28	29	31	33	35	37	40	42	45	48	51	55	59
	65	28	30	32	34	36	39	41	44	48	51	55	59
	70	29	31	33	35	38	40	43	47	50	54	58
	75	29	31	34	36	39	42	46	49	53	58
	80	30	32	35	38	41	44	48	52	57
	85	30	33	36	39	43	47	51	55
	90	31	34	37	41	45	49	54
	95	31	35	38	42	47	51	57
	100	32	36	40	44	49	54
Karščio poveikio indekso lentelė (vertės − jutiminė temperatūra, °C)
Dėmesio				Ypatingo dėmesio					Pavojinga					Ypač pavojinga

Šiluminis komfortas – žmogaus komforto būsena, priklausoma nuo aplinkos temperatūros ir kitų susijusių veiksnių.

Sąlygos, kurioms esant dauguma žmonių jaučiasi komfortabiliai, vadinamos komforto zona ir yra apie 18−24 °C (65−75 °F) aplinkos temperatūrų intervale. Esant temperatūrai aukštesnei arba žemesnei, žmogus imasi priemonių palaikyti komforto zonos aplinką: nusirengia arba apsirengia drabužius, atsidaro langus namie, sukuria šilumos šaltinius. Prakaitavimas ir drebulys yra žmogaus organizmo reakcijos į šiluminį diskomfortą. Šiluminio komforto sąlygas įtakoja aplinkos oro judėjimas (vėjas) ir santykinė drėgmė. Pavyzdžiui, vėjas nuneša sušilusi orą nuo kūno paviršiaus ir dėl intensyvesnio šilumos praradimo žmogus jaučiasi šalčiau.

Šiluminio komforto zoną apibūdina efektinė temperatūra − tai sotaus oro ir nedidesnio nei vidutinio 0,2 m/s greičio vėjo aplinkos temperatūra, kuri sukurtų tokį patį komforto pajautimą realių sąlygų aplinkoje žmogui, apsirengusiam įprastais vidaus patalpų drabužiais ir neužsiimančiam aktyvia veikla. Efektinė temperatūra artima temperatūros-drėgmės indeksui (anksčiau vadintam diskomforto indeksu, karščio indeksu). Esant šiam indeksui mažiau 21,1 dauguma žmonių jaučiasi komfortabiliai, esant daugiau 26,6 − labai nekomfortabiliai. Efektinės temperatūros dydis taip pat taikomas planetoms tokiose sąlygose, tarsi jos neturėtų atmosferos. Vidutinė efektinė Žemės paviršiaus temperatūra yra apie -18 °C. Įprastą Žemės temperatūrą daugiausiai lemia „šiltnamio efektas“.

Temperatūros−drėgmės indeksas (TDI) apskaičiuojamas pagal formulę: TDI = 0,4(T_s T_d) 4,8, kur T_s − sauso termometro temperatūra (°C), T_d − drėgno termometro temperatūra (°C).

Temperatūra, kurią žmogus jaučia, vadinama jutimine temperatūra. Ji skiriasi nuo termometrais išmatuotos aplinkos temperatūros dėl keleto veiksnių: vėjo, kūno šilumos praradimo dėl kondukcijos, konvekcijos ir šiluminio spinduliavimo nuo atvirų odos plotų, prakaito garavimo intensyvumo ir kvėpavimo sistemos, kuri veikiama įkvepiamo oro temperatūros. Pavyzdžiui, esant aukštai aplinkos temperatūrai ir didesnei nei įprasta santykinei drėgmei žmogus jaučia aukštesnę aplinkos temperatūrą, nes oro drėgmė stabdo prakaito garavimo intensyvumą ir papildomos garavimo šilumos praradimą. Dėl mažesnės santykinės drėgmės žiemą žmonės gali jaustis šilčiau, o vasarą vėsiau. Saulėta diena gali būti jaučiama šilta, nepaisant žemesnės nei 0 °C temperatūros − tai sukelia žmogaus galūnių ir atvirų kūno vietų nušalimo pavojų. Atitinkamai, karštą vasaros dieną žmogus gali jaustis komfortabiliai vėsiai ir tuomet padidėja šilumos smūgio pavojus. Žmonių jautrumas įvairiems aplinkos veiksniams yra skirtingas ir prisitaikantis, todėl į naują aplinką atvykusiems žmonėms dažnai tenka aklimatizuotis.

1979 m. R. G. Steadman iš JAV Nacionalinės orų tarnybos sudarė teoretinę karščio poveikio indekso lentelę, kurioje jutiminė temperatūra išreikšta per realiosios aplinkos temperatūros ir santykinės drėgmės ryšį. Pavyzdžiui, aplinkos temperatūrai esant 35 °C ir santykinei drėgmei esant 50 %, žmogaus jutiminė temperatūra būtų labai nekomfortabili 42 °C. Temperatūros, žemesnės nei 27 °C, laikomos nepavojingomis žmogui karščio atžvilgiu esant bet kokiai santykinei oro drėgmei.

Šaltiniai

• Encyclopedia of Weather and Climate. Infobase Publishing, 2007, 832 p. ISBN-10: 0816063508, p. 119−120