Česlovas Sasnauskas
| Česlovas Sasnauskas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1867 m. liepos 1 d. Kapčiamiestis, Seinų apskritis
|
| Mirė | 1916 m. sausio 18 d. (48 metai) Petrogradas, Rusijos imperija
|
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Tėvas | Tomas Sasnauskas |
| Veikla | vargonininkas, kompozitorius, choro dirigentas |
| Alma mater | Sankt Peterburgo konservatorija |
Česlovas Sasnauskas (1867 m. liepos 19 d. Kapčiamiestyje, Seinų apskritis – 1916 m. sausio 18 d. Petrograde, 1931 m. spalio 24 d. palaikai perkelti į Kauno kapines [1]) – Lietuvos kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, dainininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčios vargonininko šeimoje. Pirmąsias muzikos žinias gavo iš savo tėvo vargonininko Tomo Sasnausko. Nuo 1880 m. pradėjo mokytis vargonuoti pas tuo metu jau garsų Naumiesčio apylinkės vargonininką Liucidą (Liudviką) Risauską. 1883–1885 m. savarankiškai vargonininkavo Gražiškių bažnyčioje, 1885–1887 m. Vilkaviškio katedroje. Nuvykęs į Kauną, pas Kauno arkikatedros bazilikos vargonininką Juozą Kalvaitį, mokėsi vargonuoti, keletą metų dirbo raštininku Kauno geležinkelio pašto skyriuje. 1890–1892 m. vargonininkavo Daugpilyje.
1892–1898 m. Sankt Peterburgo konservatorijoje pas prof. Stanislavą Gabelį ir Antonio Cotogni studijavo dainavimą. Peterburge įsitraukė į aktyvią muzikinę veiklą: 1895–1909 m. dėstė Šv. Kotrynos berniukų ir mergaičių gimnazijose, vadovavo Labdarių draugijos mišriajam chorui, lenkų „Liutnios“ draugijos moterų chorui ir bažnytiniams berniukų chorams. Dainavo savo įkurtoje operos trupėje ir vyrų vokaliniame kvartete. Dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos dainų rinkimo darbe, Lietuvių dailės draugijos veikloje, rūpinosi lietuvių muzikos terminija, koncertiniu repertuaru. Tuo tikslu Peterburge leido periodinius „Lietuviškos muzikos sąsiuvinius“ – iš viso 12 sąsiuvinių. Kaip dainininkas, chorvedys ir pedagogas labai pagyvino lietuvių draugijų koncertinį gyvenimą. 1895–1916 m. buvo Šv. Kotrynos bažnyčios vargonininkas ir profesionalaus choro (12 dalyvių) vadovas.
1899 m. vasarą lankėsi Regensburge, 1900–1905 m. aplankė Italiją, Vokietiją, Čekoslovakiją ir Šveicariją, studijavo vargonavimą Romoje pas vargonų virtuozą Filippo Capocci, susidomėjo grigališkuoju choralu. 1901 m. baigė Peterburgo konservatoriją ir gavo laisvo menininko diplomą. 1902–1904 m. dar studijavo Peterburgo archeologijos institute, o kompozicijos mokėsi privačiai pas I. Drozdovą. 1905–1907 m. dėstė Katalikų dvasinėje akademijoje (iki 1913 m. ir dvasinėje seminarijoje). 1908 m. gydėsi Suomijoje, 1909 m. – Druskininkuose, lankėsi Varšuvoje ir tėviškėje, 1912 m. – Vokietijoje.[2][3]
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Č. Sasnauskas yra vienas lietuviškos profesionaliosios muzikos pradininkų. Kūrinių sąrašą sudaro apie 100 kompozicijų. Daugelis jų nebuvo spausdinta ar išvis neišliko iki šių dienų. Kompozitoriaus palikimas nepasižymi žanrų įvairove – didžioji dalis kūrinių skirta atlikti chorui su pritarimu ar be, taip pat balsui solo su pritarimu; grynai instrumentinės muzikos grupę sudaro keletas kompozicijų vargonams.
Sukūrė kantatą „Broliai“ (Motiejaus Gustaičio žodžiai), du requiem, choro dainų („Kur bėga Šešupė“, „Užmigo žemė“, „Jau slavai sukilo“, „Karvelėlis“), fugų ir pjesių vargonams, romansų. Harmonizavo lietuvių liaudies dainas („Siuntė mane motinėlė“, „Lėk, sakalėli“) ir kt. Kūryboje derino klasicistines ir romantines muzikos išraiškos priemones, siekė nacionalinio savitumo, emocingumo. Kompozitorius kūrė ir bažnytinius kūrinius, giesmes. Iki šiol tikintieji gieda jo sukurtą giesmę „Marija, Marija“ (Maironio ž.).[4][5]
1998 m. jo vardu pavadinta Visagino muzikos mokykla.[6]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos aidas, 1931-10-24. – 8 p. 1931-10-26. – 6 p.
- ↑ Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.
- ↑ Gyvenimą paskyręs lietuviškos muzikos kūrimui // XXI amžius, 2013-05-24, Nr. 21 (2045) Archyvuota kopija 2014-01-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vytautas Landsbergis. Česlovas Sasnauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 629
- ↑ http://www.mic.lt/lt/classical/persons/works/sasnauskasceslovas
- ↑ http://vcsmm.sugardas.lt/index.php/lt/mokykla Archyvuota kopija 2014-01-06 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Česlovas Sasnauskas: trumpa iliustruota biografija ir jo darbų apžvalga 20 metų mirimo sukakčiai paminėti (1916–1936) / Juozas Žilevičius. – Kaunas: Jonas Brundza, 1936. – 77 p.
- Česlovas Sasnauskas: bibliografija: mokymo priemonė / Vytautas Landsbergis. – Vilnius, 1978. – 68 p.
- Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai / Vytautas Landsbergis. – Vilnius: Vaga, 1980. – 212 p.: iliustr.
- Tekstai: gyvenimas ir kūryba / Česlovas Sasnauskas; parengė Vytautas Landsbergis. – Vilnius: Katalikų akademija, 2002. – 151 p.: iliustr. – ISBN 9986-592-42-9