Černigovo mūšis

Černigovo mūšis
Data 1203 m. Vieta Černigovas, Černigovo kunigaikštystė Rezultatas Černigovo pajėgų pergalė
Konflikto šalys
LDK	Černigovo kunigaikštystė
Nuostoliai
~1700

Černigovo mūšis – 1203 m. įvykęs susidūrimas tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Černigovo žemės (tuo metu priklausiusios Kijevo Rusiai) karinių pajėgų, laikomas pirmuoju dokumentuotu mūšiu, kuriame dalyvavo lietuvių pajėgos.

Mūšyje Černigovo kunigaikščių Olegovičių pajėgos įveikė lietuvius, kurių žuvę 1 700.

Jonas Dlugošas šiam mūšiui skirtą skyrelį (priskirtą prie 1205 m.) pavadino „Lietuvių vardo pirmas išgirdimas“ (lot. Lithuanorum nominis prima auditio) ir teigė, kad „tada taip pat pirmą kartą išgirstas lietuvių genties vardas, kuris iki tos dienos buvo nežinomas“. Pasakojimą apie jį XVI a. išplėtojo Motiejus Strijkovskis, lokalizavęs jį „Slonimo laukuose" (lenk. „w Słomińskich ploach“). Ši lokalizacija ir mūšio detalės, nors, kai kurių istorikų manymu, ir galėtų būti paremta kokiu nors neiškilusiu šaltiniu, pasitikėjimo nekelia. T. Baranauskas pažymi, kad Strijkovskis apskritai yra žinomas kaip mėgstantis sukurti mūšių detales, be to jo pasakojimas prieštarauja ankstesniam Jono Dlugošo pasakojimui: pagal Dlugošą, mūšis įvyko Olegovičiams pastojus kelią įsiveržusiems lietuviams, pagal Stryjkovskį – šiems lietuvius vejantis. Todėl mūšį reikėtų vadinti Černigovo vardu pagal tikėtiną apytikslę lokalizaciją Černigovo žemėje.

Šis mūšis lemtingų pasekmių neturėjo, tačiau jis turi simbolinę reikšmę kaip Lietuvos mūšių istorijos atskaitos taškas. Nors istorijoje užfiksuoti ir ankstesni lietuvių susirėmimai su priešais, tačiau dėl nedidelės apimties T. Baranauskas siūlo jų nevadinti „mūšiais". Mažesnių, mūšiais nelaikytinų, susidūrimų pavyzdžiais nurodomi 1200 m. prie Lovatės upės (Černianuose) Naugardo žemėje įvykusios kautynės, kuriose žuvo 80 lietuvių ir 15 naugardiečių, „Sakmėje apie Igorio žygį“ minima vieno iš Polocko kunigaikščių Iziaslavo Vasilkovičiaus žūtis susidūrus su lietuviais jų 1183 m. žygio į Pskovą metu, susidūrimas buvo tarp vyskupo Bertoldo ir lietuvių prie Kuoknesės 1198 m., kur „Eiliuotosios Livonijos kronikos“ teigimu žuvo 300 krikščionių ir krikščionybę priėmęs lyvių vadas Kaupas, ar 1131 m. lietuvių susidūrimas su į Lietuvą žygį surengusio Kijevo kunigaikščio Mstislavo kariuomene, kai lietuviai sumušė nuo pagrindinių pajėgų atsilikusį kijeviečių dalinį. Kokio dydžio tai buvo mūšis ar susirėmimas, vis dėlto sunku nustatyti – faktas, kad lietuviai nestojo į mūšį su pagrindinėmis pajėgomis, o iš pasalų puolė tik jų dalį, rodo, kad didelėmis pajėgomis lietuviai nedisponavo.

Šaltiniai

• (LT) Baranauskas, Tomas. Mūšiai viduramžių Lietuvos istorijoje, LITUANISTICA. 2020. T. 66. Nr. 3(121).
• (LO) Dlugosius, Ioannes. Annales seu Cronicae incliti Regni Poloniae. Varsaviae: Państ. Wydaw. Naukowe, 1973, lib. 5–6.
• (RU) Новгородская первая летопись старшего и младшего изводов. Под ред. и с предисл. А. Н. Насонова. Москва; Ленинград: Издательцтво Академии Наук СССР, 1950.
• (LT) Raulinaitis , Zigmas. Lietuvos raiteliai. Kn. 1: Kunigaikščių sąjunga. Brooklyn: Karys, 1985.
• (PL) Stryjkowski, Maciej. Kronika polska, litewska, żmódzka i wszystkiéj Rusi. T. 1. Warszawa: Gustaw Leon Glücksberg, 1846.