Urugvajus
- Šis straipsnis apie valstybę Pietų Amerikoje. Apie upę skaitykite straipsnyje Urugvajus (upė).
Urugvajaus Rytų Respublika isp. República Oriental del Uruguay
|
|||||
---|---|---|---|---|---|
| |||||
Himnas: „Urugvajaus nacionalinis himnas“ | |||||
Urugvajus žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | ispanų | ||||
Sostinė | Montevidėjas | ||||
Didžiausias miestas | Montevidėjas | ||||
Valstybės vadovai • prezidentas • - • - |
Luis Lacalle Pou - - | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
181 034 km2 (89) 1,5 % | ||||
Gyventojų • 2022 • Tankis |
3 407 213[1] (132) 19,8 žm./km2 (206) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2022 71,161[2] mlrd. $ (80) 20 018[2] $ (49) | ||||
Valiuta | Urugvajaus pesas | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC-3 netaikomas | ||||
Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
(nuo Brazilijos) 1825 m. balandžio 25 d. 1828 m. balandžio 28 d. | ||||
Interneto kodas | .uy | ||||
Šalies tel. kodas | 598 |
Urugvajus (isp. Uruguay), oficialiai Urugvajaus Rytų Respublika (isp. República Oriental del Uruguay) – valstybė Pietų Amerikos pietryčiuose, prie Atlanto vandenyno ir jo įlankos La Platos. Šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojasi su Brazilija, vakaruose – su Argentina. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Montevidėjas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindiniai dabartinio Urugvajaus teritorijos gyventojais iki europiečių atvykimo buvo čarua genties indėnai, kuriuos į pietus nustumė gvaraniai indėnai iš dabartinio Paragvajaus. Tuometinis gyventojų skaičius galėjo būti maždaug nuo 5000 iki 10000.[3]
Pirmieji europiečiai pasiekė Urugvajų 1536 metais, bet gyvenvietės teritorijoje atsirado tik XVI–XVII amžiais nes joje nebuvo aukso ir sidabro. Šalies teritorija tapo nesutarimų tarp portugalų ir ispanų imperijų objektu. 1603 m. ispanai pradėjo veisti galvijus, tai sudarė prielaidas ekonominiam augimui šiame regione.[4] 1624 metais ispanai įkūrė pirmąją nuolatinę gyvenvietę dabartinėje Urugvajaus teritorijoje – Villa Soriano, pietvakarinėje Negro upės pakrantėje. 1680 metais portugalai pastatė fortą – Kolonija del Sakramentą.[5] Ispanai paspartino Urugvajaus kolonizaciją, norėdami sustabdyti portugalus prie pietinės Brazilijos sienos.
Kolonijiniu laikotarpiu Urugvajus buvo vadinamas Banda Oriental – „Rytinis pakraštys“, dėl savo geografinės vietos į rytus nuo Urugvajaus upės. Vietiniai gyventojai, atitinkamai buvo vadinami Orientales („rytiečiai“), pavadinimas, kuris kartais naudojamas ir mūsų laikais.
Urugvajaus sostinė Montevidėjas buvo įkurta XVIII a. pradžioje, kaip karinis įtvirtinimas, išnaudojant natūralų uostą, bei greitai tapo aktyviu prekybos centru, konkuravusiu su Argentinos sostine, Buenos Airėmis. XIX amžiuje Urugvajus buvo britų, ispanų, portugalų ir vietinių karinių grupuočių įtakos pasidalijimo kovų laukas.[6] 1806 ir 1807 metais britų kariuomenė bandė užimti Buenos Aires karo su Ispanija metu. Todėl 10 000 britų karių 6 mėn. išlaikė Montevidėją užimtą, ruošdamiesi pulti Buenos Aires.
Urugvajaus nepriklausomybės kelias buvo ilgesnis nei kitų Pietų Amerikos valstybių. Nepriklausomybė nuo Brazilijos paskelbta 1825 m. rugpjūčio 25 d. Urugvajaus nepriklausomybę 1828 metais pripažino Didžioji Britanija, Argentina ir Brazilija, pasibaigus Argentinos ir Brazilijos tarpusavio karui.[7]
Pavadinimo kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valstybės pavadinimas kilo pagal Urugvajaus upę – Urugvajaus Rytų Respublika yra rytiniame Urugvajaus upės krante. Šis savo ruožtu kilo iš gvaranių kalbos: uru – nedideli paukščiai, gua žymi kilmininką, y – vanduo, taigi „paukščių vanduo, paukščių upė“.
Politinė sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Urugvajus – prezidentinė demokratinė respublika. Šalies ir vyriausybės vadovas – prezidentas. Valdžia suskirstyta į vykdomąją, įstatymų leidžiamąją ir teisminę.
Urugvajaus parlamentas – Generalinė asamblėja, sudaryta iš dviejų rūmų:
- Senatas. 30 deputatų renkami pagal proporcinę sistemą. Kiekvieną Urugvajaus departamentą privalo atstovauti ne mažiau kaip du deputatai.
- Atstovų rūmai. 99 deputatų renkami pagal proporcinę sistemą. Kaip ir Senate šalies departamentus privalo atstovauti ne mažiau kaip du deputatai.
Deputatai į abiejus rūmus renkami 5 metų kadencijai.
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Administraciniu atžvilgiu Urugvajus suskirstytas į 19 departamentų:
|
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Urugvajus yra išsidėstęs Pietų Amerikos pietryčiuose. Šiaurėje ribojasi su Brazilija, vakaruose – su Argentina, pietuose – La Platos estuarija, rytinį pakraštį skalauja Atlanto vandenynas, kurio platūs smėlio paplūdimiai bei uolėti kyšuliais driekiasi daugybę kilometrų. Palei Atlanto pakrantę driekiasi nemažai lagūnų.
Urugvajaus užimama teritorija – 176 220 km², sausumos – 173 620 km², vidaus vandenys užima 2 600 km².
Sienos
- Iš viso: 1 564 km
- Su Argentina: 579 km
- Su Brazilija: 985 km
- Jūra: 660 km, teritoriniai vandenys 200 jūrmylių.
Urugvajaus reljefas nepasižymi jokiais didesniais kontrastais. Aukščiausioji teritorijos vieta (Cerro Catedral) siekia 514 m, o pietuose, ties La Plata, stūkso kelios stačiašlaitės panašaus aukščio kalvos. Visoje teritorijoje driekiasi nuolaidžios kalvos, apaugusios žole ir miškeliais, pavieniais ombu ir introdukuotų eukaliptų giraitėmis.
Ilgiausios upės – Urugvajus (isp. Río Uruguay; ilgis – 1600 km), Santa Lusija, Negras, Kuareimas.
Žemės ištekliai (1997 m. duomenys)
- Ariama žemė: 7 %
- Ganyklos: 77 %
- Krūmai ir miškai: 6 %
- Kita: 10 %
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuosaikus, būdingas subtropikams. Dienos temperatūra karščiausiais vasaros mėnesiais (gruodis – vasaris) retai pakyla virš 35 °C, o žemiausia šalčiausio laikotarpio temperatūra paprastai nebūna žemesnė kaip 10 °C. Kartais pučiant pietų vėjams, vadinamiems Pampero, temperatūra nukrinta iki -5 °C. Metinis kritulių kiekis – apie 1000 mm.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie 90 % Urugvajaus žemių yra auginami galvijai. Dar auginamos avys, arkliai, kiaulės. Didelę dalį pasėlių šalyje sudaro javai. Ryžiai yra pagrindinis maisto produktas, po jų seka javai ir cukranendrės. Taip pat auginami miežiai, avižos, linų, saulėgrąžų sėklos, cukriniai runkeliai. Salto apylinkėse yra daug vaismedžių sodų, vynuogynų.
Nepaisant to, kad Urugvajus yra daugiausia žemės ūkio valstybė, kad jis priklauso nuo įsivežamų medžiagų šalyje yra pastebima industrializacija. Apie pusę gamybos šakų užima žemės ūkio produktų apdirbimas. Taip pat gaminama elektronikos, transporto įranga, naftos, tekstilės produktai, chemikalai. Šalyje yra randama marmuro, akmens, granito, boksitų. Pelnas iš žvejybos ir miško verslų prisideda prie šalies ekonomikos. Urugvajaus paplūdimiai traukia turistus, daugiausia iš Argentinos.
Eksportuojama mėsa, medvilnė, kailiai, odos, ryžiai, žuvis, pieno produktai. Importuojami įvairūs įrengimai, chemikalai, automobiliai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Brazilija, JAV, Argentina, Rusija.
Demografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Urugvajaus gyventojų daugumą sudaro išeiviai iš Europos: ispanai, italai, prancūzai, vokiečiai, portugalai, britai ir kt. Remiantis 2006 metų Nacionalinio gyventojų surašymo duomenimis: 94,6 % gyventojų kildino save iš europiečių, 9,1 % buvo afrikiečių kilmės, ir 4,5 % Pietų Amerikos indėnai. (Respondentai galėjo pasirinkti daugiau nei vieną atsakymą).
Dauguma atvykėlių iš Europos persikėlė į Urugvajų XIX amžiuje. Jie ženkliai paveikė Montevidėjo bei kitų šalis miestų architektūros stilių ir kultūrą. Dėl šios priežastis šiandieninis Montevidėjo labai primena europietišką miestą.
Kaip kuriose Urugvajaus vietovėse atvykėliai kūrėsi ir gyveno koncentruotai: Kolonija Valdensėje, Nueva Helvesijoje, Končiljase, Barkeryje ir pan.
Šalyje stipri ir didelė vidurinioji klasė gyvenanti miestuose. Gyventojų raštingumas yra 96,79 % (1996 duomenys).[8]
Apie lietuvius Urugvajuje žiūrėkite: Urugvajaus lietuvių bendruomenė
Religija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia atskirta nuo valstybės nuo 1919 m. Remiantis 2006 metų Nacionalinio gyventojų surašymo duomenimis 47,1 % gyventojų priskiria save katalikams, 23,2 % tikintys „be konkrečios religijos“, 17,2 % ateistai arba agnostikai, 11,1 % „krikščionys ne katalikai“ (protestantai), 0,6 % Umbanda ar kitų „afro“ kilmės religijų išpažintojai, 0,3 % judėjai, ir 0,4 % kiti.[9]
Urugvajus laikomas labiausiai sekuliarizuota Lotynų Amerikos šalimi.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šalies kultūra yra labai turtinga meno ir literatūros tradicijomis. Dabartinė kultūra sugebėjo integruoti skirtingas atvykėlių iš Europos ir vietinių kultūrų įtakas. Urugvajuje galima rasti kolonijinio laikotarpio statinių, taip pat įspūdingų vėlesnio laikotarpio architektūros paminklų. Montevidėjo priemiesčiuose XIX a. pabaigoje atsirado urugvajietiškas tango. Šiuo metu tango, candombe ir murga yra trys pagrindiniai šokio stiliai.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Urugvajuje 1930 m. vyko I pasaulio futbolo čempionatas.
Kita informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Urugvajaus ryšiai
- Urugvajaus transportas
- Urugvajaus karinės pajėgos
- Urugvajaus tarptautiniai santykiai
- Urugvajaus šventės
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Šablonas:Cite CIA World Factbook
- ↑ 2,0 2,1 „World Economic Outlook Database, October 2022“. IMF.org. Tarptautinis valiutos fondas. October 2022. Nuoroda tikrinta 2022-11-25.
- ↑ Uruguay :: Early period – Britannica Online Encyclopedia
- ↑ Uruguay :: Early period – Britannica Online Encyclopedia
- ↑ Colonia del Sacramento, or Colonia, or Colônia do Sacramento (Uruguay) – Britannica Online Encyclopedia Archyvuota kopija 2008-02-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ History of URUGUAY
- ↑ Embassy of the United States of America – Montevideo, Uruguay Archyvuota kopija 2008-06-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ National Institute of Statistics Archyvuota kopija 2008-04-13 iš Wayback Machine projekto. duomenys.
- ↑ „Extended National Household Survey, 2006: Religion“ (PDF) (ispanų). National Institute of Statistics. Suarchyvuotas originalas (pdf) 2013-09-27. Nuoroda tikrinta 2008-04-25.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Urugvajaus Vyriausybės portalas Archyvuota kopija 2018-08-19 iš Wayback Machine projekto.
- Urugvajaus turizmo ministerija
- Lietuvos ambasada Argentinoje ir garbės konsulatas Urugvajuje Archyvuota kopija 2008-05-22 iš Wayback Machine projekto.
|