Nafplijas

Nafplijas gr. Ναύπλιο
Nafplijo vaizdas nuo Palamidžio tvirtovės

Nafplijas 37°34′00″ š. pl. 22°48′30″ r. ilg. / 37.56667°š. pl. 22.80833°r. ilg. / 37.56667; 22.80833 (Nafplijas)

Laiko juosta: (UTC 2) ------ vasaros: (UTC 3)

Valstybė	Graikija
Periferija (regionas)	Peloponeso periferija
Nomas	Argolidės nomas

Gyventojų (2001)	13 822
Plotas	33,6 km²
Tankumas (2001)	411 žm./km²

Pašto kodas	1211 00
Tinklalapis	www.nafplio.gr
Vikiteka	Nafplijas

Kirčiavimas	Nãfplijas

Nafplijas – Graikijos miestas Peloponese, Argolidės nomo sostinė. 1829–1834 m. Nafplijas buvo pirmoji nepriklausomos Graikijos sostinė. Svarbus rytų Peloponeso jūros uostas. Miestas yra Argo įlankos pakrantėje, šiaurės rytų Peloponese. Didžioji dalis istorinio senamiesčio yra nedideliame, į įlanką įsikišusiame pusiasalyje. Jame yra marmuriniai šaligatviai bei vientisa namų architektūra.

Istorija

Senamiesčio įtvirtinimai ir prie jų uostas buvo pastatyti Bizantijos laikais. Gynybiniai įtvirtinimai buvo statomi valdant miestą prancūzams, venecijiečiams ir turkams. 1212 m. miestą užėmė Achajos kunigaikštystės prancūzų kryžiuočiai ir 1388 m. pardavė jį Venecijos Respublikai. Per sekančius 150 metų miestas išsiplėtė, buvo atnaujinti įtvirtinimai. 1540 m. Nafplijas buvo užimtas osmanų, pavadintas „Mora Yenişehri“ (Naujas Peloponeso miestas) ir tapo sandžako centru. Venecija miestą atsiėmė 1685 m., pastatė Palamidžio tvirtovę, kurią saugojo tik 80 karių, tad 1715 m. ją nesunkiai vėl užėmė Osmanų imperija.

Graikijoje prasidėjus kovoms už nepriklausomybę, Nafplijas liko pagrindinė turkų gynybos citadele. Teodoro Kolokotronio vadovaujami sukilėliai metus laikė apsuptyje miestą ir Palamidžio tvirtovę. Turkai buvo priversti pasiduoti prasidėjus badui. Dėl patogios geografinės padėties ir gerų miesto įtvirtinimų Nafplijas tapo pirma nepriklausomos Graikijos sostine. 1828 m. sausio 7 d. pirmuoju nepriklausomos Graikijos prezidentu tapo Ioannis Kapodistrias.

1831 m. spalio 9 d. nužudžius I. Kapodistrią mieste įsigalėjo anarchija. Jaunai valstybei buvo pakviestas vadovauti Bavarijos princas Otas, kuris 1834 m. šalies sostinę iš Nafplijaus perkėlė į Atėnus.

XX a. šeštame dešimtmetyje turistams pradėjus lankytis Peloponeso apylinkėse, Nafplijas su savo istoriniu senamiesčiu ir vaizdais nuo Palamidžio tvirtovės, taip pat sulaukė dėmesio. Dėl švelnaus klimato žiemos metu, daug Atėnų gyventojų pamėgo šį miestą.

Mokslas

2003 m. Peloponeso universitetas mieste atidarė dailės dailės fakultetą^[1], o 2007 m. įkūrė teatro katedrą^[2] su šiais mokymo profiliais:

teatrologijos,
režisūros ir vaidybos,
scenografijos ir kostiumų dizaino,
šokio.

Lankytinos vietos

Palamidžio tvirtovė – 1714 m. venecijiečių pastatyta tvirtovė į kurią nuo senamiesčio pusės galima užlipti 999 laipteliais. Iš čia atsiveria vaizdas į Argo įlanką ir Nafplijo miestą.
Bourtzi fortas – nedidelėje saloje pastatyta pilis – fortas, kuriame dabar įsikūręs viešbutis ir restoranas.
Konstitucijos aikštė arba Sintagmos aikštė – centrinė miesto aikštė anksčiau buvo vadinama platanų aikšte^[3]. Aikštėje yra naujai restauruotas trijų aukštų ginklų arsenalas, buvusi mečetė – dabar kultūros rūmai, archeologijos muziejus. Šioje centrinės miesto aikštės rinkdavosi nepriklausomybės kovų kovotojai, iš čia jie puolė Palamidžio tvirtovę.

Pirmasis Nafplio prospektas – dabar pėstiesiems skirta senamiesčio gatvė, kurios skverus puošia paminklai: pirmajam Graikijos prezidentui I. Kapodistriui, karaliui Otui ir nepriklausomybės kovų žuvusiems kovotojams. Šį paminklą pastatė Ipsilandis savo broliui Georgijui (gr. Georgios Ypsilandis)^[3]. Marmuro paminklo viršuje yra pavaizduota Motina Graikija ir Angelas, kuris tarsi knygoje rašo žuvusiųjų už Tėvynę ir laisvę vardus. Apačioje pavaizduotos dvi ginkluotės: perso (turko) ir graiko kurios sujungtos vainiku, simbolizuojančiu, kad po mirties visi lygūs, o lentelėje senąja graikų kalba parašyta:– Tėvai linki savo vaikams būti ne nemirtingiems, o gerais žmonėmis. Šioje gatvėje stovi ir pirmoji Graikijos gimnazija, veikusi nuo 1833 m.
Šv. Jurgio soboras – seniausia Nafplijo bažnyčia. XVI a. italų pastatyta bažnyčia unikali tuo, kad joje yra L. da Vinčio „Paskutinės vakarienės“ freskos kopija^[3].
Graikijos nacionalinio banko pastatas – tikriausiai vienintelis pastatas pasaulyje pastatytas mikėniečių renesanso architektūros stiliumi^[3].