Balandžio 22
Išvaizda
Kov – Balandis – Geg | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
29 | 30 | |||||
2024 |
Balandžio 22 yra 112-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 113-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 253 dienos.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pasaulinė Žemės diena
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kajus – Leonas – Leonidas – Norvaidė – Vadimas – Visgailas – Visgaudė – Visgirdas
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1831 - Marijampolės mūšyje sukilėliai pralaimi Rusijos imperijos kariuomenei.
- 1919 – Vilniuje įkurtas laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas, atstovavęs lietuvių interesams santykiuose su lenkų valdžia;
- 1992 – Lietuva ir Kinija pasirašė pirmąją dvišalę valstybinę sutartį;
- 1999 – Miunchene vykusiose Eurolygos finalinio ketverto varžybose Kauno Žalgiris rezultatu 82:74 nugalėjo Bolonijos Kinder ekipą ir iškovojo stipriausios Europos krepšinio komandos taurę.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1856 m. – Jonas Ambrozaitis, knygnešys, Lietuvos revoliucinis ir kultūros veikėjas (m. 1916 m.).
- 1868 m. – Jurgis Gudas, knygnešys, Lietuvos politinis veikėjas, Kretingos Garbės pilietis (m. 1944 m.).
- 1894 m. – Jurgis Krikščiūnas, Lietuvos agronomas ekonomistas, žemės ūkio kooperacijos, visuomenės veikėjas, politikas (m. 1947 m.).
- 1897 m. – Vladas Čekauskas, Lietuvos kariuomenės karininkas, antinacinio pasipriešinimo dalyvis (m. 1943 m.).
- 1913 m. – Violeta Tamkiūtė-Pranskienė, dainininkė (mecosopranas) ir chorvedė.
- 1917 m. – Anastazas Janulis, SJ, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis (m. 1989 m.).
- 1926 m. – Albertas Jonas Kerelis, architektas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 2003 m.).
- 1928 m. – Danguolė Vaitkutė, choro dirigentė ir pedagogė.
- 1929 m. – Aldona Lukoševičiūtė, Lietuvos gydytoja kardiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
- 1932 m. – Kęstutis Makariūnas, Lietuvos fizikas, eksperimentinės branduolio fizikos Lietuvoje pradininkas (m. 2021 m.).
- 1934 m. – Bronislovas Zaikauskas, lietuvių ekonomistas, LTSR valstybės ir partinis veikėjas (m. 2008 m.).
- 1936 m. – Vincentas Dienys, Lietuvos fizikas (m. 2022 m.).
- 1937 m. – Augustinas Maceina, Lietuvos pianistas.
- 1941 m.:
- Algimantas Švėgžda, lietuvių tapytojas, grafikas (m. 1996 m.).
- Benediktas Čėsna, Lietuvos energetikas, šiluminės energetikos specialistas, technologijos mokslų daktaras, profesorius.
- Stanislavas Peško, inžinierius, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas.
- 1945 m. – Audris Kopustinskas, Lietuvos automatikos ir telemechanikos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, pedagogas, Kauno miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1950 m. – Jurgis Trepkus, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1953 m. – Kostas Smoriginas, teatro ir kino aktorius, režisierius.
- 1955 m.:
- Algirdas Klimaitis, gydytojas, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Rimantas Martinonis, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1963 m. – Gintautas Mikučiauskas, Lietuvos ir Šiaulių miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1965 m.:
- Artūras Čepulis, Lietuvos pedagogas, visuomenės ir politinis veikėjas.
- Ričardas Malinauskas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1966 m. – Darius Jakubauskas, Lietuvos architektas.
- 1967 m. – Loreta Asanavičiūtė, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindama Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (m. 1991 m.).
- 1968 m. – Vilma Lučiūnienė, gydytoja, Lietuvos ir Širvintų rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- 1972 m. – Vaidas Šimaitis, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1983 m. – Valerijus Mižigurskis, Lietuvos futbolininkas. Žaidžia puolėjo pozicijoje.
Neaprašyti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1886 – Jonas Strazdas-Jaunutis, spaustuvininkas, vertėjas, dramų autorius, vertėjas;
- 1908 – Magdalena Mykolaitytė-Slavėnienė, poetė, V. Mykolaičio-Putino sesuo (m. 1984).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1660 m. – Jonas Chodzinskis, SJ, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės filosofas, poetas, rašytojas, pedagogas (g. 1600 m.).
- 1787 m. – Stanislovas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1722 m.).
- 1945 m.:
- Juozas Jankevičius, Lietuvos politikas, inžinierius (g. 1890 m.).
- Pranas Germantas, Lietuvos visuomenės veikėjas, kalbininkas, daktaras (g. 1903 m.).
- Zenonas Gerulaitis, Lietuvos karinis veikėjas, divizijos generolas (g. 1894 m.).
- 1955 m. – Jonas Pranas Aleksa, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, ekonomistas (g. 1879 m.).
- 1956 m. – Juozapas Bikinas, lietuvių visuomenės veikėjas, kunigas (g. 1875 m.).
- 1958 m. – Petras Šalčius, ekonomistas, kooperacijos teoretikas ir praktikas, profesorius[1] (g. 1893 m.).
- 1965 m. – Nikodemas Čerekas, Lietuvos futbolininkas, sporto veikėjas, tarptautinės kategorijos futbolo ir krepšinio teisėjas (g. 1905 m.).
- 1976 m. – Vaclovas Chomskis, Lietuvos geografas, geografijos mokslų daktaras (g. 1909 m.).
- 1994 m. – Vincas Jakubauskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (g. 1921 m.).
- 1996 m. – Kazimieras Eigminas, lietuvių kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1929 m.).
- 2008 m.:
- Audris Mečislovas Chadaravičius, Lietuvos teatro ir kino aktorius (g. 1935 m.).
- Ričardas Tamulis, boksininkas, olimpinių žaidynių vicečempionas, daugkartinis Europos, SSRS ir Lietuvos bokso čempionas (g. 1938 m.).
- 2020 m. – Juozas Šiupšinskas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. 1933 m.).
- 2022 m.:
- Lionginas Abarius, lietuvių choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (g. 1929 m.).[2]
- Kęstutis Marčiulynas, Lietuvos teatro režisierius ir aktorius, budistų vienuolis (g. 1961 m.).[3]
- 2023 m.:
- Paulius Augūnas, Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos (LKSF) prezidentas, daugkartinis šalies čempionas ir prizininkas, (g. 1965 m.).[4]
- Ramūnas Terleckas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. 1969 m.).[5]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1500 – keliautojas Pedras Alvaresas Kabralis išsilaipino Brazilijoje ir paskelbė ją Portugalijos nuosavybe;
- 1793 – Džordžas Vašingtonas (George Washington) išleido Neutralumo deklaraciją, kuria JAV paskelbė, jog nesikiš į Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos karą;
- 1915 – Vokietijos armija pirmą kartą panaudojo cheminį ginklą – mirtinas chloro dujas (Ipro upės slėnyje, Belgijos pietvakariuose); apsinuodijo 15 tūkst. žmonių, mirė 5 tūkst;
- 1970 – pirmąkart švęsta Tarptautinė Žemės diena;
- 2007 – Prancūzijoje vyko prezidento rinkimų pirmasis turas.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1451 m. – Izabelė I, ilgametė Kastilijos ir faktiškai visos Ispanijos valdančioji karalienė, kartu valdžiusi su savo vyru Ferdinandu II. Suvienijo ispanų žemes, įtvirtino katalikybę, įsteigė inkviziciją, išvijo iš šalies žydus ir maurus (m. 1504 m.).
- 1610 m. – Aleksandras VIII, 242-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius (m. 1691 m.).
- 1724 m. – Imanuelis Kantas, lietuvių kilmės Prūsijos filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas (m. 1804 m.).
- 1854 m. – Henri Marie La Fontaine, belgų teisininkas, politikas, pacifistas, apdovanotas Nobelio taikos premija, Universelle Bibliothek steigėjas (kartu su Paul Otlet) (m. 1943 m.).
- 1870 m. – Vladimiras Iljičius Leninas, Rusijos revoliucionierius, Bolševikų partijos lyderis, Tarybų Sąjungos įkūrėjas ir pirmasis Tarybų Sąjungos premjeras, taip pat leninizmo ideologijos pradininkas (m. 1924 m.).
- 1876 m. – Robert Bárány, 1914 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[6] (m. 1936 m.).
- 1899 m. – Vladimiras Vladimirovičius Nabokovas, daugiakalbis Amerikos rusų rašytojas, rašęs daugiausia romanus (m. 1977 m.).
- 1904 m. – J. Robertas Openheimeris, amerikiečių fizikas (m. 1967 m.).
- 1919 m. – Donaldas Džeimsas Kramas, JAV chemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 2001 m.).
- 1933 m. – Gertrūda Benzė, Vokietijos kalbininkė, daktarė (m. 2021 m.).
- 1937 m. – Džekas Nikolsonas, amerikiečių aktorius, režisierius ir prodiuseris, 3 kartus apdovanotas Oskaru (nominuotas 12 kartų), 7 kartus gavo Auksinio gaublio statulėlę.
- 1957 m. – Donald Tusk, Lenkijos centro dešinės politikas, vienas iš Pilietinės platformos partijos(lenk.Platforma Obywatelska) įkūrėjų, bei Lenkijos Ministras pirmininkas.
- 1967 m. – Dino Radja, Kroatijos krepšininkas.
- 1970 m. – Regina Encarnacion Ansong Velasquez, filipiniečių dainininkė, aktorė, įrašų prodiuserė, televizijos laidų vedėja.
- 1974 m. – Shavo Odadjian, grupės System of a Down bosistas ir prodiuseris.
- 1975 m. – Carlos Sastre Candil, profesionalus ispanų plento dviratininkas ir 2008 metų Tour de France laimėtojas. jis priklauso Cervélo TestTeam komandai.
- 1976 m. – Michał Żewłakow, futbolininkas, Lenkijos rinktinės ir MKE Ankaragücü klubo gynėjas.
- 1977 m. – Markas van Bomelis, futbolininkas, Nyderlandų rinktinės ir Bayern München klubo saugas.
- 1980 m. – Nicolas Douchez, prancūzų futbolininkas[7].
- 1987 m. – Džonas Maiklas Nčekube Obina, futbolininkas, Nigerijos rinktinės ir Chelsea klubo saugas.
- 1987 m. – Davidas Luizas Moreira Marinho, futbolininkas, Brazilijos rinktinės ir Paris Saint-Germain klubo atrminis saugas.
- 1982 m. – Ricardo Izecson dos Santos Leite, futbolininkas, Brazilijos rinktinės saugas.
Neaprašyti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1707 – Henris Fildingas (Henry Fielding), anglų rašytojas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1566 m. – Diana de Puatjė, Normandija, (Eras ir Luara), Prancūzijos karaliaus Henriko II favoritė (g. 1499 m.).
- 1709 m. – Ivan Mazepa, Ukrainos etmonas, nuo 1687 iki 1709 valdęs šalį (g. 1639 m.).
- 1930 m. – Jepė Okeris-Akjaris, danų rašytojas. Buvo regionalistas, kadangi dauguma jo darbų yra apie Jutlandiją (g. 1866 m.).
- 1986 m. – Mirča Elijadė, rumunų religijotyrininkas, filosofas, rašytojas. Vienas įtakingiausių pasaulio mitologijos ir religijos tyrinėtojų (g. 1907 m.).
- 1992 m. – Satjadžitas Rėjus, vienas iškiliausių Indijos kinorežisierių; taip pat scenaristas, vaikų rašytojas, kompozitorius (g. 1921 m.).
- 1994 m. – Ričardas Niksonas, 37-asis JAV prezidentas, valdęs šalį 1969–1974 m. Atsistatydino dėl Votergeito skandalo (g. 1913 m.).
Neaprašyti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1933 – seras Frederikas Henris Roisas (Frederick Henry Royce), vienas iš automobilių kompanijos „Rolls-Royce“ įkūrėjų.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Petras Šalčius. Biografija. Archyvuota kopija 2012-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Mirė kompozitorius, choro dirigentas Lionginas Abarius. Delfi.lt. 2022-04-22. Nuoroda tikrinta 2022-04-22.
- ↑ Seule mirė aktorius Kęstutis Marčiulynas, geriau žinomas kaip vienuolis Bo Heang Sunim. Delfi.lt. 2022-04-22. Nuoroda tikrinta 2022-04-22.
- ↑ „Netektis Lietuvos sporte: užgeso ilgamečio kalnų slidinėjimo federacijos prezidento Pauliaus Augūno gyvybė“. lrt.lt. 2023-04-22. Nuoroda tikrinta 2023-05-27.
- ↑ Mirė žurnalistas Ramūnas Terleckas. 15min.lt. 2023-04-22. Nuoroda tikrinta 2024-09-06.
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Nicolas Douchez. Informacija.