Vytautas Raudeliūnas

Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Vytautas Raudeliūnas
Gimė	1930 m. vasario 2 d. Padaliai, Žaslių valsčius
Mirė	2002 m. gegužės 4 d. (72 metai)
Tėvas	Andrius
Motina	Anastazija

Veikla	teisės istorikas, pedagogas

Vytautas Raudeliūnas (1930 m. vasario 2 d. Padaliuose, Žaslių valsčius – 2002 m. gegužės 4 d.) – Lietuvos teisės istorikas, pedagogas, vienas iš Lietuvos tautininkų sąjungos atkūrėjų.

Biografija

Gimė pasiturinčių valstiečių Anastazijos ir Andriaus Raudeliūnų šeimoje Paparčių parapijoje, kurioje Raudeliūnai turėjo 45 ha žemės. Vytautas buvo penktasis vaikas šeimoje, turėjo 3 brolius ir 3 seseris.

1939 m. pradėjo lankyti Padalių pradinę mokyklą. Ją baigęs įstojo į Kaišiadorių gimnaziją; 1 metus mokėsi Čiobiškio, dvejus – Žaslių progimnazijose. Irkutske baigė Kūno kultūros technikumą, dirbo Irkutsko srities Čeremchovo mieste mokytoju. 1954–1958 m. gyveno Kazachijos sostinėje Almatoje, studijavo Kūno kultūros institute, baigęs – Kazachijos universiteto Teisės fakultete. Studijų metais pasižymėjo lengvosios atletikos srityje.

1958 m. sugrįžo į Lietuvą. Vilniaus universitete studijavo teisę, dirbo universiteto treneriu dėstytoju, dalyvavo studentų konferencijose užsienyje. Baigęs studijas 1 metus dirbo LSSR mokslų akademijos Ekonomikos instituto Teisės sektoriaus jaunesniuoju mokslo darbuotoju, Vilniaus universiteto Baudžiamosios teisės katedros vyresniuoju laborantu (1965–1977 m.), LSSR Kultūros ministerijos Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos vyresniuoju mokslo darbuotoju (1967–1968 m.), Kultūros, filosofijos ir meno institute, buvusiame Lietuvos filosofijos ir sociologijos institute (1971–2002 m.).

Mokėjo rusų, ukrainiečių, baltarusių, senąją slavų, lenkų, lotynų, čekų. Tyrė, atkūrinėjo sudilusių nuo laiko šaltinių tekstus, iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos archyvų XV ir vėlesniųjų amžių rinko Lietuvos valstybės teisinius dokumentus, jų fragmentus, savo lėšomis darė jų kopijas, mikrofilmus, šimtus puslapių perrašinėjo ranka (ir taip padarė juos prieinamus Lietuvoje), kaupė asmeninėje bibliotekoje, skelbė mokslo straipsniuose.

Pirmieji mokslo darbai pasirodė 1963 metais. 1966 m. Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos mokslo spaudoje paskelbta serija straipsnių, skirtų reikšmingiausio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės paminklo – Antrojo Lietuvos Statuto – 400 metų jubiliejui. Nuo to laiko pradedama sisteminga senųjų teisės ir istorijos šaltinių paieška, jų šifravimas ir skelbimas. Parengta šimtai pozicijų Lietuvoje bei Lenkijoje leidžiamiems enciklopediniams ir kitokiems moksliniams informaciniams leidiniams, paskelbta dešimtys straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje.

Palaidotas Paparčių parapijos kapinaitėse šalia savo tėvų.

Literatūra

Kaišiadorių krašto žmonės: 100 biografijų (sud. Jonas Laurinavičius). – Kaišiadorys, 2002. – 256 p.: iliustr. – ISBN 9986-646-20-0
Wisner H. In memoriam / Kwartalnik historyczny, 2002, Nr 4.
In memoriam Vytautui Raudeliūnui / Žagarės dvaro teismo knygos (1670–1751). Parengė V. Raudeliūnas, A. Baliulis, R. Firkovičius. Vilnius, 2003, p. 7–8 (Lietuvos teisės paminklai, IV).
Raudeliūnas Vytautas / Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius, 2011, t. 19, p. 588

Nuorodos

Mokslo Lietuva^{[neveikianti nuoroda]} Nr. 10 (256), 2002 m. gegužės 23 – birželio 5 d.
Kaišiadorių muziejus Archyvuota kopija 2007-12-12 iš Wayback Machine projekto.