Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga

Partijos vėliava
Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga Christlich Demokratische Union Deutschlands

Trumpinys	CDU
Lyderis	Friedrich Merz
Generalinis sekretorius	Carsten Linnemann
Įkurta	1945–06–26; prieš 79 metus (1945-06-26)
Būstinė	Konrad-Adenauer-Haus, Klingelhöferstraße 8, 10785 Berlynas
Laikraštis	Union
Jaunimo organizacija	Junge Union^[1]
Narių skaičius (2023)	371 986^[2]
Politinė ideologija	Krikščioniškoji demokratija Konservatyvizmas
Politinė pozicija	Centro kairė
Nacionalinė narystė	CDU/CSU
Europos narystė	Europos liaudies partija
Europos Parlamento grupė	Europos liaudies partijos grupė
Tarptautinė narystė	Centristų demokratų internacionalas Tarptautinė demokratų sąjunga
Spalvos	Turkis (oficiali)^[a] Juoda (įprasta)^[b] Oranžinė
Bundestagas	153 / 733
Vokietijos žemių parlamentai	525 / 1 896
Europos Parlamentas	23 / 96
Vokietijos žemių vyriausybių vadovai	6 / 16

Svetainė
www.cdu.de

Krikščionių demokratų sąjunga (vok. Christlich Demokratische Union Deutschlands, CDU) – didžiausia Vokietijos konservatyvioji, dešiniojo centro politinė partija.

CDU neveikia Bavarijoje, kur jos vaidmenį atlieka Krikščionių socialinė sąjunga (CSU). CDU bendradarbiauja su CSU federaciniame lygmenyje. Nors abi partijos išlaiko savo struktūrą, Bundestage sudaro bendrą frakciją ir per rinkimus tarpusavyje nekonkuruoja.

Elektoratas, ideologija

Buvusi federalinė kanclerė Angela Merkel

CDU/CSU rinkėjai daugiausia katalikai, protestantai, kaimo gyventojai, tačiau praktiškai visų ekonominių klasių atstovai. Partija yra paprastai konservatyvi ekonominės ir socialinės politikos klausimais ir labiau identifikuojama su katalikų ir protestantų bažnyčiomis nei kitos didžiosios partijos, tačiau partijos programa yra daugiau pragmatinė nei ideologinė.

1990 m. Krikščionių demokratų sąjunga susijungė su to paties pavadinimo Vokietijos Demokratinės Respublikos partija.

Istorija

1945 m. įkūrė Konradas Adenaueris.

1973–1998 m. vadovavo Helmutas Kolis. Jį pakeitė Wolfgang Schäuble. 2000 m. pradžioje W. Schäuble po partijos finansavimo skandalo atsistatydino. Jį pakeitė Angela Merkel.

1998 m. nacionaliniuose rinkimuose CDU surinko 28,4 %, o CSU 6,7 % balsų. 2002 m. CDU gavo 29,5 %, o CSU – 9 % balsų.

2018 m. gruodžio 7 d. CDU lydere, vietoje Angelos Merkel, išrinkta Annegret Kramp-Karrenbauer.

Rinkimų rezultatai

Bundestago rinkimai

Rinkimai	Lyderis	Apygarda				Vietos	/–	Vyriausybė
		Vienmandatės		Daugiamandatė
		Balsai	%	Balsai	%
1949	Konrad Adenauer			5 978 636	25,2	115 / 402		CDU/CSU–FDP–DP
1953		9 577 659	34,8	10 016 863	36,4	197 / 509	82	CDU/CSU–FDP–DP
1957		11 975 400	39,7	11 875 339	39,7	222 / 519	25	CDU/CSU–DP
1961		11 622 995	36,3	11 283 901	35,8	201 / 521	21	CDU/CSU–FDP
1965		12 631 319	38,9	12 387 562	38,0	202 / 518	1	CDU/CSU–FDP (1965–1966)
1965		12 631 319	38,9	12 387 562	38,0	202 / 518	1	CDU/CSU–SPD (1966–1969)
1969	Kurt Georg Kiesinger	12 137 148	37,1	12 079 535	36,6	201 / 518	1	Opozicija
1972	Rainer Barzel	13 304 813	35,7	13 190 837	35,2	186 / 518	15	Opozicija
1976	Helmut Kohl	14 423 157	38,3	14 367 302	38,0	201 / 518	15	Opozicija
1980		13 467 207	35,6	12 989 200	34,2	185 / 519	16	Opozicija (1980–1982)
1980		13 467 207	35,6	12 989 200	34,2	185 / 519	16	CDU/CSU–FDP (1982–1983)
1983		15 943 460	41,0	14 857 680	38,1	202 / 520	17	CDU/CSU–FDP
1987		14 168 527	37,5	13 045 745	34,4	185 / 519	17	CDU/CSU–FDP
1990		17 707 574	38,3	17 055 116	36,7	268 / 662	83	CDU/CSU–FDP
1994		17 473 325	37,2	16 089 960	34,2	244 / 672	24	CDU/CSU–FDP
1998		15 854 215	32,2	14 004 908	28,4	198 / 669	46	Opozicija
2002	Angela Merkel	15 336 512	32,1	14 167 561	29,5	190 / 603	8	Opozicija
2005		15 390 950	32,6	13 136 740	27,8	180 / 614	10	CDU/CSU–SPD
2009		13 856 674	32,0	11 828 277	27,3	194 / 622	14	CDU/CSU–FDP
2013		16 233 642	37,2	14 921 877	34,1	254 / 630	61	CDU/CSU–SPD
2017		14 027 804	30,2	12 445 832	26,8	200 / 709	54	CDU/CSU–SPD
2021	Armin Laschet	10 445 571	22,6	8 770 980	19,0	151 / 735	49	Opozicija

Europos Parlamento rinkimai

Rinkimai	Balsai	%	Vietos	/–	EP frakcija
1979	10 883 085	39,1	33 / 81		EPP
1984	9 308 411	37,5	32 / 81	1
1989	8 332 846	29,5	24 / 81	8
1994	11 346 073	32,0	39 / 99	15
1999	10 628 224	39,3	43 / 99	4	EPP-ED
2004	9 412 997	36,5	40 / 99	3	EPP-ED
2009	8 071 391	30,7	34 / 99	6	EPP
2014	8 807 500	30,0	29 / 96	5
2019	8 437 093	22,6	23 / 96	6
2024	9 431 567	23,7	23 / 96	0

Žemių parlamentų (landtagų) rinkimai

CDU nedalyvauja rinkimuose Bavarijoje dėl sąjungos su ten veikiančia Krikščionių socialine sąjunga (CSU).

Žemė	Rinkimai	Balsai	%	Vietos	/–	Vyriausybė
Badenas-Viurtembergas	2021	1 168 745	24,1	42 / 154	0	Žalieji–CDU
Berlynas	2023	428 100	28,2	52 / 147	22	CDU–SPD
Brandenburgas	2024	181 632	12,1	12 / 88	3
Brėmenas	2023	331 380	26,7	24 / 84	0	Opozicija
Hamburgas	2020	445 631	11,2	15 / 123	5	Opozicija
Hesenas	2023	972 595	34,6	52 / 133	12	CDU–SPD
Žemutinė Saksonija	2022	1 017 276	28,1	47 / 146	3	Opozicija
Meklenburgas-Pomeranija	2021	121 566	13,3	12 / 79	4	Opozicija
Šiaurės Reinas-Vestfalija	2022	2 552 276	35,7	76 / 195	4	CDU–Žalieji
Reino kraštas-Pfalcas	2021	535 345	27,7	31 / 101	4	Opozicija
Saro kraštas	2022	129 156	28,5	19 / 51	5	Opozicija
Saksonija	2024	749 216	31,9	41 / 120	4
Saksonija-Anhaltas	2021	394 810	37,1	40 / 97	10	CDU–SPD–FDP
Šlėzvigas-Holšteinas	2022	601 943	43,4	34 / 69	9	CDU–Žalieji
Tiuringija	2024	285 141	23,6	23 / 88	2

Pastabos

↑ Nuo 2023 m. rugsėjo mėn.^[3]
↑ Oficiali iki 2023 m. rugsėjo mėn.

Šaltiniai

↑ Philipp Mißfelder (editor): 60 Jahre Junge Union Deutschlands, Berlin 2007 ISBN 978-3-923632-06-0
↑ „Herbe Verluste: SPD und CDU sterben die Parteimitglieder weg“. February 2023.
↑ „CDU Corporate Design Manual“ (PDF). September 2023.

Nuorodos

CDU frakcijos Bundestage svetainė

[4] Nuo 2023 m. rugsėjo mėn.^[3]

[5] Oficiali iki 2023 m. rugsėjo mėn.

[1] Philipp Mißfelder (editor): 60 Jahre Junge Union Deutschlands, Berlin 2007 ISBN 978-3-923632-06-0

[2] „Herbe Verluste: SPD und CDU sterben die Parteimitglieder weg“. February 2023.

[3] „CDU Corporate Design Manual“ (PDF). September 2023.

[1]

[2]

[a]

[b]

[3]