Willy Brandt

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Karlas Herbertas Framas vok. Herbert Ernst Karl Frahm

Vilis Brandtas
Gimė	1913 m. gruodžio 18 d. Liubeke
Mirė	1992 m. spalio 9 d. (78 metai) Bonoje

Veikla	žurnalistas, Vokietijos ir tarptautinis politinis veikėjas
Partija	1930 m. SPD

Žymūs apdovanojimai
1971 m. Nobelio taikos premija

Vikiteka	Willy Brandt

Vilis Brantas (Karlas Herbertas Framas; vok. Herbert Ernst Karl Frahm, Willy Brandt, 1913 m. gruodžio 18 d. Liubeke – 1992 m. spalio 9 d. Bonoje) – žurnalistas, Vokietijos ir tarptautinis politinis veikėjas.

Veikla

Nuo 1928 m. dalyvavo socialdemokratų jaunimo judėjime. Nuo 1930 m. iki 1931 m. SPD narys. Nuo 1931 m. Vokietijos socialistinės darbininkų partijos narys. 1932–1933 m. žurnalistas Liubeke. 1933 m. sausio mėn., tapęs Viliu Brantu pradėjo pogrindinę veiklą, vėliau emigravo į Daniją.

1933–1940 m. gyveno Norvegijoje, studijavo istoriją Oslo universitete. 1937 m. SDP vardu su VKP ir SPD lyderiais pasirašė antifašistinį kreipimąsi į vokiečių tautą.

1936–1937 m. Pilietinio karo Ispanijoje metu ten dirbo kaip norvegų laikraščių korespondentas. 1940 m. Vokietijai okupavus Norvegiją, emigravo į Švediją, kur aktyviai dirbo emigracinėse socialdemokratų organizacijose.

1944 m. vėl tapo SPD nariu. 1945–1947 m. Norvegijos spaudos atstovas Berlyne.

1948 m. SPD atstovas Vakarų Berlyne. 1950 m. Vakarų Berlyno SPD valdybos narys, 1954 m. pirmininko pavaduotojas, 1958 m. valdybos pirmininkas. Dirbo spaudoje.

1957–1966 m. Vakarų Berlyno burmistras.

Nuo 1964 m. SPD valdybos pirmininkas. 1965 m. rinkimuose siekė kanclerio posto. 1966–1969 m. VFR vicekancleris ir užsienio reikalų ministras Kizingerio koalicinėje vyriausybėje.

1966 m. išrinktas SI vicepirmininku.

1969–1974 m. Vokietijos federalinis kancleris. Tačiau 1974 m. atsistatydino, kai paaiškėjo, kad jo asmeninis referentas G. Gijomas yra stasi agentas.

1976–1992 m. Socialistų Internacionalo pirmininkas, 1992 m. Garbės pirmininkas. 1977–1983 m. Nepriklausomos komisijos „Šiaurė-Pietūs“ pirmininkas. Nuo 1988 m. fondo „Taika ir plėtra“ pirmininkas.

Apdovanojimai

Nobelio taikos premija, 1971 m.

Politinis postas
Prieš tai: Otto Suhr	Berlyno atstovybės prezidentas 1955–1957	Po to: Kurt Landsberg
Prieš tai: Otto Suhr	Berlyno meras 1957–1966	Po to: Heinrich Albertz
Prieš tai: Gerhard Schröder	Federalinis užsienio reikalų ministras 1966–1969	Po to: Walter Scheel
Prieš tai: Kurt Georg Kiesinger	Vokietijos kancleris 1969–1974	Po to: Helmut Schmidt
Prieš tai: Hans-Christoph Seebohm	Vokietijos vicekancleris 1966–1969	Po to: Walter Scheel
Partijos politinės pareigos
Prieš tai: Erich Ollenhauer	Vokietijos socialdemokratų partijos pirmininkas 1964–1987	Po to: Hans-Jochen Vogel
Prieš tai: Bruno Pittermann	Socialistų Internacionalo prezidentas 1976–1992	Po to: Pierre Mauroy