Verkių mūšis
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Verkių mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: ATR-Maskvos karas (1654–1667) | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
ATR | Rusijos carystė | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis | Jurijus Dolgorukovas | ||||||
Pajėgos | |||||||
1 200 - 1 500 | nežinoma | ||||||
Nuostoliai | |||||||
100 žuvusių | nežinoma |
Verkių mūšis – 1658 m. spalio 21 d. šalia Verkių (prie Vilniaus) įvykusios kautynės tarp ATR ir Rusijos carystės karinių pajėgų.
1658 m. rugsėjo 26 d. – spalio 19 d. prie okupuoto Vilniaus vyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos delegacijų derybos dėl taikos sutarties. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei derybose atstovavo Abiejų Tautų Respublikos valdovo pasiųsti komisarai: Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis etmonas P. J. Sapiega ir Lietuvos lauko etmonas, Lietuvos didysis iždininkas V. A. Gosievskis. Rusijos delegacijai vadovavo N. Odojevskis. Abu Lietuvos etmonai į derybas atvyko lydimi karinių dalinių. Spalio 11 d. nuo Upninkų atvykęs V. A. Gosievskis savo stovyklą įrengė prie Verkių, P. J. Sapiega – priešingoje Vilniaus pusėje, ties Rudamina. Vilniuje buvo sutelkta okupacinė J. Dolgorukio vadovaujama Rusijos kariuomenė ir pilies įgula.
Derybų eigoje Rusijos pajėgos spalio 21 d. netikėtai užpuolė prie Verkių įrengtą V. A. Gosievskio karo stovyklą (apie 1500 raitelių). Mūšio metu į nelaisvę pateko V. A. Gosievskis. Jo dalinys neteko apie 200 karininkų ir karių (pateko į nelaisvę, žuvo mūšyje arba traukdamiesi). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės nesėkmę nulėmė nelauktas Rusijos kariuomenės puolimas ir V. A. Gosievskio dalinio suformavimas vien iš raitelių, kurie negalėjo atremti rusų pėstininkų atakos.
Didžiausia nesėkmė – aukšto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pareigūno V. A. Gosievskio netektis (rusai išvežė į Maskvą; grįžo 1662 m. balandžio mėn.). Išlaisvinti jį reikalavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės apskričių seimeliai, Seimas, Abiejų Tautų Respublikos valdovas Jonas Kazimieras Vaza.
Verkių mūšiu Rusija nutraukė nuo 1656 m. galiojusias Nemėžio paliaubas ir vykusias derybas taikai sudaryti. Mūšis žymi karinių veiksmų pradžią po Nemėžio paliaubų ATR-Maskvos 1654-1667 metų kare.
Šaltiniai
redaguoti- (LT) Tyla, Antanas, Verkių mūšis, Visuotinė lietuvių enciklopedoija
- (LT) Tyla, A., Verkių mūšis (1658 10 21) / Lituanistica 2007 t. 67 Nr. 1.