Vakarų fronte nieko naujo

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

**Vakarų fronte nieko naujo**
Pirmojo leidimo viršelis
Autorius	Erich Maria Remarque
Šalis	Vokietija
Žanras	Karo romanas
UDK:	830-31
Originalus leidimas
Pavadinimas	Im Westen nichts Neues
Šalis	Vokietija
Kalba	vokiečių
Leidykla	Ullstein Verlag
Išleista	1929 m.
Puslapių	287
OCLC:	440899759
Pirmasis lietuviškas leidimas
Pavadinimas	Vakarų fronte nieko naujo
Leidykla	Sakalas
Išleista	1929 m.
Vertėjas	Jonas Kalnėnas
Puslapių	256

Vakarų fronte nieko naujo (vok. Im Westen nichts Neues) – E. M. Remarko romanas parašytas 1929 metais apie Pirmojo pasaulinio karo baisumus. Pats rašytojas yra sakęs: ,,Mano knygoje visi įvykiai tikri ir išgyventi...“

Knyga parašyta per 4 savaites. Iškart susilaukė didelio skaitytojų dėmesio. Per 8 mėnesius išleista 3.5 milijono kopijų, 25 kalbomis. Taip pat pastatytas filmas pagal romaną.

Turinys

Paulius Boimeris priklauso karių grupei Vakarų fronte Pirmojo pasaulinio karo metais. Ramybės valandėlėmis už fronto jis prisimena mokyklą. Jo mokytojo, Kantoreko, patriotinės kalbos įtikino visą klasę savanoriškai stoti į kariuomenę. Muštruojami karininko Himelštoso jie privalo visko mokytis iš naujo, nes mokykloje įgytos žinios kareivinių kieme netenka savo vertės.

Langemarke esantis Didžiojo karo vokiečių karių masinis kapas

Jie dislokuojami Vakarų fronte, kur grupės senų kareivių ir patyrusio S. Katčinskio siunčiami į fronto pavojus. Tarp Katčinskio ir Boimerio vystosi kažkas panašaus į tėvo-sūnaus santykius. Paulius mokosi išgyventi: atskirti skirtingus sviedinius iš garso, sunkiausiomis sąlygomis rasti maisto, apsisaugoti nuo realaus priešo. Po trumpos viešnagės gimtinėje Boimeris supranta, kaip išgyvenimai fronte jį pakeitė. Jis nesugeba apie savo žiaurią patirtį apkasuose papasakoti net šeimos nariams. Nusivylęs Boimeris grįžta pas savo kovos draugus į frontą. Per ataką Paulius sužeidžiamas skeveldros ir porą savaičių praleidžia karo ligoninėje. Artimiausią mėnesį fronte žūva visas jo būrys – vienas po kito, išskyrus Tjadeną, nuo dujų ir granatų atakų, apšaudymo metu arba kovoje vyras prieš vyrą. Galiausiai ir Paulius, po sužeidimų išgyvenęs ligoninėje, prieš karo pabaigą miršta nuo mirtinų sužeidimų: …vieną iš tų dienų, kai visame fronte buvo taip ramu ir tylu, jog kariuomenės pranešimą sudarė tiktai vienas sakinys: „Vakarų fronte nieko naujo“. Veiksmas vis greitėja iki pat romano pabaigos, epizodai tampa trumpesni, o praėjęs tarp jų laikas – ilgesnis.

Skyrių apžvalga

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Pirmas

Būrys džiaugiasi papildomu maisto kiekiu, nes iš 150 tik 80 vyrų grįžo iš fronto. Jaunas pasakotojas Paulius Boimeris aprašo, kaip mokykloje jis su draugais buvo įkalbėti stoti į kariuomenę. Draugai karo ligoninėje ieško Pauliaus mokyklos kolegos.

Antras

Paulius galvoja, kas bus po karo ir kaip jis pasiruošė sunkiam kareivinių gyvenimui. Be išsilavinimo apkasuose būtų jis išprotėjęs. Paulius liūdi ligoninėje mirusio draugo netektį.

Trečias

Vyksta pokalbis tarp draugų, kad disciplinos ugdyme neturėtų būti įžeidinėjimų ir pažeminimų.

Ketvirtas

Pauliaus būrys papildomas naujais rekrutais ir iškeliauja atgal į frontą. Gyvuliški instinktai leidžia jam išgyventi. Prie kapinių jo būrys buvo apšaudytas artilerijos, keli kariai žuvo.

Penktas

Paulius su draugais galvoja, ką veiktų, jei netikėtai įsivyrautų taika ir meilė.

Šeštas

Veiksmas vyksta fronte. Tris dienas būrys turėjo išlaukti kapinėse, nes artilerijos ugnis buvo per stipri. Po to gali jie susiremti su prancūzais ir nužudyti tiek priešų, kiek įmanoma. Kitą dieną seka didelė prancūzų ataka, kuri pareikalauja daug nepatyrusių kareivių aukų. Iš 150 vyrų į stovyklą grįžta tik 32.

Septintas

Po karinės tarnybos kariai ieško atsipalaidavimo. Paulius su draugais susipažįsta su keliomis prancūzėmis, kurias naktimis aplanko. Kiek vėliau Paulius dviem savaitėms grįžta namo aplankyti sergančios motinos. Jam sunku susivokti, nes frontas stipriai paveikė jo mąstymą. Atostogų pabaigoje jis praneša Kamericho motinai apie pastarojo mirtį ir galvoja apie savo vaidmenį gyvenime ir savo motiną.

Aštuntas

Po atostogų Paulius privalo kalnuose saugoti į belaisvę paimtų rusų stovyklą ir pranešti apie belaisvių būklę. Jo dėmesį patraukia vienas belaisvis. Viešnagės pabaigoje Paulių aplanko sesuo ir tėvas bei atneša jam šiek tiek maisto.

Devintas

Paulius grįžta į savo būrį. Po trumpo kaizerio apsilankymo būrys grįžta į frontą. Per patruliavimą kariai nustebinami netikėtos priešo atakos. Paulius įšliaužia į bombos išmuštą duobę ir apsimeta negyvu. Kai vienas prancūzas įšoka į jo duobę, iš baimės Paulius jį nuduria. Kelias valandas Paulius nelipa iš duobės. Mirštančiam prancūzui iš didelio kaltės jausmo pažada pasirūpinti pastarojo šeima, tačiau žino, kad pažado ištesėti negalės. Dėl pavojaus būti sučiuptam jis pralaukia visą dieną, iki kol galės grįžti į vokiečių apkasus. Ten jis papasakoja savo draugams apie susitikimą su prancūzu ir sąžinės graužatį, tačiau Katčinskis ir Albertas jį ramina ir sako, kad tai yra normalu.

Dešimtas

Kareiviai saugo apleistą kaimą, kur linksmai leidžia laiką, tačiau Paulius ir Albertas sužeidžiami ir nugabenami į karo lauko ligoninę, kur Paulius operuojamas, po to perkeliamas į katalikišką ligoninę. Ten Albertui amputuojama koja.

Vienuoliktas

Paulius išgyvena daug misijų, jo draugai Miuleris ir Katčinskis miršta, ypač Paulių sukrečia Katčinskio mirtis. Deteringas dezertyruoja. Paulius daug galvoja apie karą ir jo poveikį kareivių charakteriui. Taikos troškimas vis didėja. Vargu ar Paulius dar kartą galėtų iškęsti karo žiaurumus.

Dvyliktas

Paulius vėl galvoja apie problemas, kurios iškils jam ir jo kartai, jei taika ateis ir kaip jis pradės civilinį gyvenimą. Paulius žūsta prieš pat karo pabaigą. Tos dienos kariniame pranešime buvo parašyta: „Vakarų fronte nieko naujo“, nes tą dieną fronte neįvyko nieko ypatingo.

Lietuviški leidimai

Romanas lietuvių kalba buvo išleistas 4 kartus:

Erich Maria Remarque. Vakarų fronte nieko naujo. – Kaunas: Sakalas, 1929. – 256 p. (vertė J. Kalnėnas)
Erichas Marija Remarkas. Vakarų fronte nieko naujo. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros l-kla, 1960. – 246 p. (vertė Jonas Kabelka)
Erichas Marija Remarkas. Vakarų fronte nieko naujo. – Kaunas: Šviesa, 1989. – 181 p. (vertė Jonas Kabelka) ISBN 5-430-00215-1
Erich Maria Remarque. Vakarų fronte nieko naujo. – Vilnius: Alma litter, 2010. – 228 p. (vertė Jonas Kabelka) ISBN 978-9955-38-515-8</ref>