Terajai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Terajai (hind. तराई, IAST: tarāī, urd. ترائی – „drėgna žemė“) – gamtinis Himalajų regionas, siaura gamtinė zona, juosianti piečiausią Himalajų kalnagūbrį (Sivaliką) ir pietų. Šiaurėje ji siekiasi su pereinamąja bhabharo gamtine zona, o pietuose ji susisiekia su derlinga Indijos subkontinento aliuvine lyguma.

Terajai prasideda ties Džamnos upe vakaruose ir baigiasi ties Bramaputros upe rytuose. Jie eina per šias valstybes ir Indijos valstijas: Himačal Pradešą, Utarakhandą, Nepalą, Sikimą, Butaną, Arunačal Pradešą.

Gamta

Regionui būdingi molio ir smėlio dirvožemiai ir aukštas gruntinio vandens lygis, kas daro jį labai drėgną, pelkingą ir dažnai užliejamą iš Himalajų atitekančių upių.

Zonoje stepinė augmenija su ypač aukštomis žolėmis kaitaliojasi su tropiniais miškais. Čia veisiasi indinis raganosis, dramblys, tigras, lokys, leopardas, kiti laukiniai gyvūnai.

Terajų gamtinėje juostoje Nepale įkurti 4 nacionaliniai parkai.

Terajai, esantys į pietus nuo Sivaliko, vadinami „Išoriniais terajais“. Tos pačios gamtinės sąlygos būdingos ir siaurai 5-10 km pločio juostai, esančiai šiauriau Sivaliko ir iš šiaurės apribotai Mahabharatos kalnagūbrio. Čia susidaro ilgi iš rytų į vakarus nusidriekę kalnų slėniai, vadinami vidiniais terajais arba dun, siekiantys iki 100 km ilgio.

Kultūra, ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Madhesi.

taru kaimelis

Kadangi drėgnas klimatas leido greitai plisti maliarijai, šis džiunglių regionas istoriškai buvo rečiau gyvenamas, čia gyvenę tautelės (daugiausia taru) buvo prisitaikę išlikti gana žmogui netinkamomis sąlygomis. Tiek šiauriau gyvenę aukštikalnių tautos, tiek piečiau esančių lygumų tautos į vietos gentis žiūrėjo pažeminančiai, ir dabar jos užima vieną žemiausių vietų visuomenės hierarchijoje. Joms taikomas bendras pavadinimas (madhesi (मधेसी), kuris yra diskriminuojantis žodis. Jie kalba įvairiausiomis kalbomis: daugiausia hindi dialektais maithili, bhodžpuri, avadhi ir kt.

XX a., kai išmokta kovoti su maliarija, terajai buvo gausiai apgyvendinami. Masiškai kertami tropiniai miškai, lygumose vystomas žemės ūkis, nes tai – vienos derlingiausių žemių Nepale. Čia gausiai auginami ryžiai, kviečiai, cukranendrės, tabakas ir kitos kultūros. Vietos tautos yra išstumiamos nepalių ir indų iš pietų.

Vidinių terajų slėniai

Nepalo topografinis žemėlapis

Vidinių terajų slėniai turi savo pavadinimus. Iš vakarų į rytus jie yra tokie:

Dehradunas (Utarakhando Dehraduno rajonas) – vienas didžiausių slėnių, su dideliu to paties pavadinimo miestu,
Džogbudha (Nepalo Dadeldhura rajonas), menkai įsisavintas slėnis
Surkhetas (Nepalo Surkhet rajonas), didžiausia gyvenvietė Birendranagaras, vietinės tautos – taru ir radžhi
Dangas ir Deukhuris (Nepalo Dang Deokhuri rajonas) – du paralelūs slėniai, vietinės tautos – taru ir kham magarai, didžiausia gyvenvietė Tribhuvannagaras.
Čitvanas – (Nepalo Čitvano rajonas) – vienas didžiausių slėnių, esantis į pietus nuo Katmandu, gyvenamas taru, danuvar, darai and madžhi tautų. Narajani upė daro slėnį ypač derlingą, čia yra ne vienas miestas.
Kamala (Nepalo Udyapur rajonas) – atsiradęs Trijuga ir Koši upių santakoje. Menkai įsisavintas slėnis.
Marin Khola (Nepalo Sindhuli rajonas) – gyvenamas haju tautelės, didžiausia gyvenvietė – Kamalamai.