Tatarstanas
Tatarstano Respublika (rus. Республика Татарстан, tot. Татарстан Республикасы/Tatarstan Respublikası) arba Totorija – federacinė respublika vakarų Rusijoje, Pavolgio federalinėje apygardoje, prie Volgos vidurupio. Tai vienas iš labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių Rusijos Federacijos regionų. Teritoriškai Respublika išsidėsčiusi vieno didžiausių pramonės regionų centre, 800 km į rytus nuo Maskvos. Dėl istorinių, geografinių, gamtinių ir kitų svarbių faktų Tatarstanas susiformavo kaip stambus mokslinis ir pramoninis centras, turintis pripažinimą ne tik Rusijoje, bet ir už jos ribų.
Tatarstano Respublika Республика Татарстан Татарстан Республикасы | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Rusija | ||||||
Federalinė apygarda | Pavolgio federalinė apygarda | ||||||
Ekonominis regionas | Pavolgio | ||||||
Administracinis centras | Kazanė | ||||||
Oficialios kalbos | rusų, totorių | ||||||
Vadovas | Rustamas Minikanovas | ||||||
Gyventojų | 3 786 488 (9) | ||||||
Plotas | 68 000 km² (47) | ||||||
- vandens % | 6,4 % | ||||||
Tankumas | 56 žm./km² | ||||||
Vikiteka | Tatarstano RespublikaVikiteka |
Respublikos plotas – 67 836,2 km². Sostinė – Kazanė. 2005 m. vasarą paminėtas Kazanės miesto 1000-mečio jubiliejus. Tatarstano Respublikoje gyvena 3 780 000 gyventojų (2002): totorių – 51,3 %, rusų – 41 %, likusios tautybės – 3 %.
Geografija
redaguotiKraštas yra Rytų Europos lygumoje, pietryčiuose kyla Bugulmos–Belebėjaus aukštuma, kurioje yra aukščiausia respublikos vieta (343 m). Svarbiausios upės – Volga ir Kama, taip pat prateka Viatkos žemupys, Sviaga, Šešma, Ikas. Volga visa patvenkta – sudarytas Kuibyševo tvenkinys; ant Kamos yra Kamos žemupio tvenkinys.
Būdingos miškastepės, plačialapių medžių miškai. Įsteigtas Kamos žemupio nacionalinis parkas, Volgos–Kamos rezervatas.
Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -13–18 °C, liepos 19–20 °C. Metinis kritulių kiekis – apie 500 mm.[1]
Miestai
redaguotiTatarstano miestai:
- Kazanė – 1,251 mln. gyventojų;
- Naberežnyje Čelnai – 533,9 tūkst.
- Nižnekamskas – 238,8
- Almetjevskas – 157,3
- Zelenodolskas – 99,7
- Bugulma – 83,5
- Jelabuga – 73,9
- Leninogorskas – 61,9
- Čistopolis – 59,8
- Zainskas – 39,9
- Aznakajevas – 34,5
- Nurlatas – 32,3
- Mendelejevskas – 22,3
- Bavlas – 22,1
- Buinskas – 20,6
- Arskas – 20,5
- Agryzas – 19,7
- Kukmoras – 17,8
- Menzelinskas – 17,0
- Mamadyšas – 15,8
- Tetiušai – 11,1
- Laiševas – 8,6
- Bolgaras – 8,3
- Inopolis – 0,4
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 421
Nuorodos
redaguoti- Tatarstano Respublikos oficiali svetainė Archyvuota kopija 2003-10-28 iš Wayback Machine projekto. (rusų, anglų ir totorių k.)
- Tatarstanas internete Archyvuota kopija 2013-07-19 iš Wayback Machine projekto. (rusų, anglų ir totorių k.)