Sniego tirpimas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Sniego tirpsmas arba sniego tirpimas – sniego dangos nykimas, kai dėl šilumos sniegas virsta skystu vandeniu. Pagal mechanizmą šis reiškinys yra ne tirpimas, o lydymasis.

Tirpsmo vanduo

Susidaręs vanduo dažnai vadinamas tirpsmo vandeniu:

dalis jo susigeria į gruntą ir tampa gruntinio vandens dalimi,
dalis teka žemės paviršiumi (paviršinis nuotėkis)
dalis išgaruoja.

Sniegas ir ledas gali išnykti ir sublimacijos būdu – tiesiai iš kietos būsenos virsti vandens garais. Šio reiškinio pavyzdys – užšąlusių skalbinių džiuvimas šaltyje.

Įtaka, poveikis

Sniego tirpimo įtaka vandens ciklui skiriasi skirtingose geografinėse vietovėse, tačiau globaliniu mastu tai yra svarbus veiksnys vandens judėjime.

Šaltesnio klimato regionuose sniego tirpsmas pavasarį sustiprina upių bei upelių sroves, taip pat dažnai sukeliami potvyniai, staigus sniego tirpimas gali būti nuošliaužų ir purvo srautų priežastis. Susiklosčius tam tikroms klimato sąlygoms (stiprūs vėjai, papildomi krituliai) sniego tirpsmo sukelti potvyniai gali padaryti daug žalos.

Kai kuriuose pasaulio regionuose, valstybėse (pvz., Šveicarijoje) sniego tirpimas sudaro didžiausią vandens nuotėkio dalį.

JAV vakarinėje dalyje iki 75 % naudojamo vandens kilęs iš sniego tirpsmo: kalnų sniego laukai yra natūralūs vandens rezervuarai, šilto sezono metu atiduodantys vandenį upėms.

Pasitaiko, kad ištirpęs sniegas vėl užšąla, pavirsdamas ledu, kas yra pavojinga gyvenvietėse.

Lietuvoje

Lietuvoje dažni potvynių dėl staigaus sniego tirpsmo atvejai, ypač Nemuno deltoje. Kitose upėse pasitaiko rečiau. Svarbus veiksnys – papildomi krituliai.