Sikimo karalystė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Sikimo karalystė – dabartinės Indijos Sikimo valstijos teritorijoje egzistavusi nepriklausoma karalystė.

Beymul Demazong Sikimo karalystė
nebėra
1642 – 1975 →
Vėliava
Location of Sikimas
Sostinė	Juksomas, Rabdentse, Tumlongas, Gangtokas
Valdymo forma	monarchija
čogjalis
1642-1975 m.	Namgjalių dinastija
Era	Naujieji laikai
- Įkūrimas	1642 m., 1642
- Tapo Indijos valstija	1975 m.

Tibeto regionas Denjong འབྲས་ལྗོངས་
Vieta	Sikimo valstija
Tauta	Lepčai, Bhutijai

Iki karalystės susikūrimo

Sikimas – istorinio Tibeto provincijos regionas Indijos šiaurės rytuose, tarp Nepalo ir Butano. Vietinių gyventojų lepča jis vadintas Nye-mae-el, t. y. „rojumi“. Indų šaltiniuose jis žinomas kaip Indrakil (Indros laukas). Tibetiečiai (bhutijai) jį vadino Denjong ar Demazong, t. y. „ryžių slėniu“.

Apie regiono istoriją iki karalystės įkūrimo žinoma labai nedaug. Legendos pasakoja, kad išminčius Padmasambhava IX a. lankėsi šiame krašte ir išpranašavo karalystės įkūrimą. Taip pat pasakojama apie Khamo regiono kunigaikštį Guru Taši iš Minjak dinastijos, kuris atvyko į regioną, pradėdamas vietinę aristokratų giminę.

Karalystės raida

Karalystės įkūrimas siejamas su legenda, kad trys lamos, atvykę šiaurės, vakarų ir pietų, susitiko vietoje, pavadintoje Juksomu. 1642 m. jie išrinko valstybės karalių (gjalpo), kuriuo tapo iš Guru Taši save kildinantis Phunstongas Namgjalis. Šis įkūrė karalystės Namgjalių dinastiją, kurios valdovai ėmė tituluotis čogjaliais. Čia įkurta klestinti karalystė, perėmusi Tibeto civilizacijos pasiekimus. Vietiniai lepča buvo tibetizuoti, pasklido Tibeto budizmas, įsigalėjo tibetiečių kalba paremta sikimiečių kalba.

1670 m. antrasis karalius perkėlė sostinę į Rabdentsę. 1700 m., atėjus į valdžią trečiajam čogjaliui, kilo vidaus karas dėl paveldėjimo, o nuo 1717 m. per visą XVIII a. karalystę siaubė nepaliečiai, čia rengę nuolatinius reidus. Tai lėmė 1793 m. sostinės perkėlimą į Tumlongą. Karalystės istorija iki XIX a. pasižymėjo dažnais konfliktais su kaimynais iš rytų ir vakarų – nepaliečiais ir butaniečiais.

Santykiai su Britanija

XIX a. tai buvo klestinti Himalajų karalystė. Sikimas buvo britų sąjungininkas Nepalo arba Gurkų kare. 1894 m. jis dar kartą pakeitė sostinę, perkeldamas ją į Gangtoką. Santykius tarp Sikimo ir Britų Indijos, galima apibūdinti kaip keliančius nuolatinius nesusipratimus. Siena tarp Sikimo ir britų valdomų teritorijų Indijoje niekada nebuvo aiškiai nustatyta. Sikimo vyriausybė bandė protestuoti britų Indijos komisarui dėl mokesčių rinkimo Morango teritorijoje, tačiau tai nedavė rezultatų.

1859 m. du britų gydytojai Kempbelas (Campbell) ir Hukeris (Hooker) atvyko į Sikimo kalnus nepranešę ir negavę Sikimo karaliaus leidimo. Sikimo vyriausybė gydytojus suėmė, o tai išprovokavo britų baudžiamąją ekspediciją prieš Himalajų karalystę, kurios metu 1861 m. buvo aneksuotas visas Dardžilingas ir Morangas, nors karalystė liko egzistuoti kaip nepriklausoma valstybė su sostine Gangtoke.

Santykiai su Indija

Sikimo čogjalis 1938 m.

1947 m. Indijai iškovojus nepriklausomybę, Sikimas, kaip ir kaimyninis Butanas, išliko nepriklausomas, nors jo užsienio politika buvo kontroliuojama Indijos. 1962 m. prasidėjus karui tarp Kinijos ir Indijos, Sikimas tapo svarbia teritorija, kur vyko karo veiksmai.

1963 m. mirus čogjaliui Taši Namgjaliui, o netrukus ir Indijos ministrui Jawaharlal Nehru, kuris palaikė Sikimo nepriklausomybę, Sikimo santykiai su Indija ėmė blogėti. Kylant vidaus neramumams pačiame Sikime (prasidėjo antirojalistų maištai), Indija ėmė baimintis, jog Kinija paskelbs Sikimą Tibeto dalimi, tokiu būdu pareikšdama savo pretenzijas į jį. Kinija 1967 m. pasienyje išprovokavo Čolos incidentą.

1975 m. šalyje įvyko referendumas dėl Sikimo ateities. Dėl gausios nepaliečių mažumos, referendumas nulėmė Sikimo prijungimą prie Indijos, kaip vienos valstijos.

Taip pat skaitykite

• Čogjalis
• Sikimas
• Tibeto istorija