Sent Vinsentas ir Grenadinai
| Sent Vinsentas ir Grenadinai angl. Saint Vincent and the Grenadines
|
|||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Sent Vinsente, nuostabioji žeme“ | |||||
 Sent Vinsentas ir Grenadinai žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | anglų | ||||
| Sostinė | Kingstaunas | ||||
| Didžiausias miestas | Kingstaunas | ||||
| Valstybės vadovai • valdovas • generalgubernatorius • premjeras |
Karolis III Susan Dougan Ralph Gonsalves | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
389 km2 (182) nežymus | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis |
109 895 (193) 302,95 žm./km2 (24) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2011 (progn.) 0,695 mlrd. $ (182) 6 342 $ (124) | ||||
| Valiuta | Rytų Karibų doleris | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC -4 | ||||
| Nepriklausomybė |
nuo JK 1979 m. spalio 27 d. | ||||
| Interneto kodas | .vc | ||||
| Šalies tel. kodas | 1-784 | ||||
Sent Vinsentas ir Grenadinai – salų valstybė Karibų jūroje.
Istorija
redaguoti- Dar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos
Pirmieji salų gyventojai buvo indėnai karibai. Europiečiai Sent Vinsento apylinkėse plaukiojo nuo 1498 m. (Kristupas Kolumbas), bet dėl nuožmaus karibų priešinimosi, salų nekolonizavo. Tik 1719 m. prancūzai pradėjo Sent Vinsento kolonizaciją. Tačiau anksčiau čia atsikraustė juodaodžiai, kurie čia pateko sudužus laivui ar pabėgę iš vergijos Barbadose. Jie susimaišė su vietiniais gyventojais ir sudarė garifūnų etninę grupę.
XVIII a. prancūzai saloje augino tabaką, kavą, cukranendres, indigažoles, medvilnę. Dirbti plantacijose įvežti vergai iš Afrikos. Pagal 1763 m. Paryžiaus sutartį, Sent Vinsentas atiteko britams. Jų kolonizacijai vietiniai gyventojai intensyviai priešinosi. 1779 m. salą užėmė prancūzai, bet 1783 m. ji vėl grąžinta britams. 1783–1796 m. Žozefo Šatojė vedami ir prancūzų palaikomi garifūnai rengė sukilimus prieš kolonizatorius iš Anglijos, bet galiausiai neramumai numalšinti. Apie 5000 garifūnų iš Sent Vinsento ištremta į Roataną (dab. Hondūras). Vėliau iš ten jie paplito po beveik visą Centrinės Amerikos Karibų pakrantę.
1838 m. galutinai panaikinus vergiją, kolonija patyrė nuosmukį, žlugo cukraus verslas. XIX a. į salą kėlėsi imigrantai iš Indijos, Madeiros. 1902 m. Sufriero ugnikalnio išsiveržimas pražudė ~2000 žmonių.
1833 m. Sent Vinsento ir Grenadinų kolonija įjungta į Britų Priešvėjines salas. 1958 m. ši britų valda bandė jungtis į Vest Indijos federaciją. Tačiau šis projektas žlugo, ir 1962 m. vėl tapo atskira britų valda. 1969 m. valdai suteiktas asocijuotos šalies statusas, o 1979 m. šalis pasiekė nepriklausomybę po Milton Cato organizuoto referendumo. Šalis išliko Britų Sandraugos nare. 2009 m. organizuotas referendumas dėl šalies tapimo respublika, tačiau gyventojų dauguma pasisakė už pavaldumo Britanijos monarchui išlaikymą.
Politinė sistema
redaguotiSent Vinsentas ir Grenadinai yra parlamentinė demokratija. Valstybės vadovas – karalius Karolis III, kuriam atstovauja generalgubernatorius, turintis simbolinę galią. Vykdomoji valdžia priklauso ministrui pirmininkui ir kabinetui. Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro 21 vietą turintis parlamentas, kurio 15 narių renkami visuotiniuose rinkimuose, o likusieji šeši paskiriami generalgubernatoriaus pagal ministro pirmininko ir opozicinės partijos rekomendacijas. Parlamento kadencija trunka penkerius metus. Valdžia šalyje centralizuota; nėra vietinių savivaldos institucijų.
Sent Vinsentas ir Grenadinai priklauso JTO, TVF, PSO, OAS, OECS ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.
Administracinis suskirstymas
redaguoti
Šalis suskirstyta į 6 parapijas iš kurių 5 yra Sent Vinsente, o šeštoji apima Grenadinus.
Geografija
redaguotiSent Vinsentas ir Grenadinai yra Karibų jūros salyne, tarp Sent Lusijos šiaurėje (skiria Sent Vinsento sąsiauris), Grenados pietuose ir Barbadoso rytuose. Sent Vinsentą ir Grenadinus sudaro viena pagrindinė sala, Sent Vinsentas, ir šiaurinė 600 salų ir salelių, vadinamų Grenadinais, dalis. Didžiausios šaliai priklausančios Grenadinų salos yra Bekija, Junionas, Kanuanas, Miustikas, Mero.
Sent Vinsento sala užima 89 % valstybės ploto, joje gyvena 95 % piliečių. Sala kalnuota, lygumų nedaug, virš šiaurinio salos trečdalio kyla veikiantis Sufriero ugnikalnis, XX a. išsiveržęs ne vieną kartą. Vidurinė ir pietinė salos dalys staigiai leidžiasi į jūrą, o rytinėje pusėje virš juodo smėlio paplūdimių kyla stačios uolos. Ilgiausia upė – Koloneris. Dauguma Grenadinų salų ne tokios kalnuotos, jas supa koralų rifai. Keletas Grenadinų salų, kaip antai Miustikas ir Bekija, tapo prabangiais kurortais turtingiesiems užsieniečiams.
Klimatas
redaguotiKlimatas tropinis, pasatinis, drėgnas. Vidutinės mėnesio oro temperatūros svyruoja nedaug, tarp 25 ir 28 °C; dienomis pakyla iki 28-30 °C ar daugiau, naktimis atvėsta iki 22-24 °C.[1] Per metus iškrenta nuo 1200 mm kritulių pietuose, iki 3700 mm centriniuose Sent Vinsento rajonuose. Sausesnis periodas trunka nuo sausio iki gegužės. Salas dažnai nusiaubia uraganai.
 Chartumo klimatas 
| |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Vid. temperatūra °C | 25 | 25 | 25,5 | 26,5 | 27,5 | 27,5 | 27,5 | 27,5 | 27 | 27 | 26,5 | 26 | 26,5 |
| Krituliai mm | 63 | 45 | 41 | 49 | 95 | 158 | 202 | 214 | 212 | 193 | 184 | 103 | 1 559 |
| Duomenys: Sudano klimatas, Chartumas[2] 2013 06 29 | |||||||||||||
Gamta
redaguotiSalose aptinkama virš 1300 augalų, 111 paukščių, 16 roplių, 15 žinduolių ir 4 varliagyvių rūšys. Aplinkiniuose vandenyse gyvena virš 500 rūšių žuvys.[3] 2010 m. duomenimis miškai salose dengia apie 68 % viso ploto.[4] Didesnė jų dalis – tropinės džiunglės, bet taip pat yra ir nedideli mangrovių bei kitų tipų miškų plotai.
Ekonomika
redaguotiSent Vinsento ir Grenadinų ekonomika yra prasta lyginant su kitų Karibų salomis, kadangi žemės ūkis yra pagrindinė pelno šaka. Bananai yra vieni iš svarbiausių žemės ūkio poduktų, bet Sent Vinsentas yra vienas iš didžiausių marantės augintojų pasaulyje. Taip pat auginami kokosai, saldžiosios bulvės, prieskoniai. Žvejyba šalyje buvo atgaivinta Japonijos pagalba. Esama nekokios statybinių medžiagų (cemento), maisto perdirbimo ir siuvimo pramonės. Gaminamas romas. Turizmas yra vienas iš didžiausių šalies ekonomikos dalių.
Importuojami maisto produktai, chemikalai, trąšos, degalai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra JAV, Barbadosas, Didžioji Britanija, Sent Lucija, Trinidadas ir Tobagas, Antigva ir Barbuda, Grenada.
Demografija
redaguoti
2009 m. šalyje gyveno 104,5 tūkst. gyventojų – absoliuti dauguma Sent Vinsente. Tankiausiai apgyvendintos salos pakrantės (ypač pietinės, pietvakarinės). 66 % Sent Vinsento ir Grenadinų gyventojų yra juodaodžiai, 19 % – mišrios kilmės (garifūnai, mulatai), 6 % – indai, 4 % – europiečiai (daugiausia portugalai, britai), 2 % – indėnai (karibai), 3 % – kiti (kinai, sirai ir kt.).
Šalyje kalbama angliškai (dažniau – Sent Vinsento kreoline kalba), prancūzų „patua“ tarme.
Dauguma tikinčiųjų yra krikščionys (anglikonai – 47 %, metodistai – 28 %, Septintosios dienos adventistai ir kiti protestantai – 6 %). Taip pat nemažai hinduistų (13 %), musulmonų (7 %).
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Climate & when to go Archyvuota kopija 2014-10-14 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Saint Vincent and the Grenadines, Climate Change Knowledge Portal; tikrinta: 2013-06-29
- ↑ CBD Fourth National Report – Saint Vincent and the Grenadine
- ↑ Global Forest Resources Assessment 2010: Global Tables, FOA; tikrinta: 2012-07-12
Nuorodos
redaguoti
Bendros nuorodos:
- Oficiali vyriausybės svetainė, anglų k.
- Statistika pagal CŽV Archyvuota kopija 2016-02-13 iš Wayback Machine projekto., anglų k.
- Wikivoyage gidas, anglų k.
Žemėlapiai:
- Sent Vinsento ir Grenadinų fizinis žemėlapis
- Sent Vinsento ir Grenadinų administracinis-politinis žemėlapis
- Sent Vinsentas ir Grenadinai per google žemėlapį
Laikas ir orai: