Robertas Keturakis
| Robertas Keturakis | |
|---|---|
| Gimė | 1935 m. kovo 12 d. Jonučiai, Garliavos valsčius |
| Mirė | 2021 m. spalio 26 d. (86 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse[1] |
| Veikla | poetas, rašytojas, vertėjas |
| Alma mater | 1963 m. Vilniaus universitetas |
Robertas Keturakis (1935 m. kovo 12 d. Jonučiuose, Garliavos valsčiuje – 2021 m. spalio 26 d. Kaune[2]) – Lietuvos poetas, rašytojas, vertėjas.
Biografija
redaguoti1963 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1967–1991 m. dirbo žurnalo „Nemunas“, 1991–1997 m. žurnalo „Santara“ redakcijose. 1998–1999 m. Vytauto Didžiojo universiteto leidyklos ir laikraščio „Kauno žinios“ redaktorius. Nuo 1966 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Kūryba
redaguotiAnkstyvojoje poezijoje vyrauja visuomeninės aktualijos, patetiškumas. Vėlesnėje poezijoje derinamos intymios ir retorinės intonacijos, miesto realijos ir kaimo, vaikystės prisiminimai. Vėlyvajai kūrybai būdinga politinių ir kultūros pokyčių problematika, individualios egzistencijos refleksija. Parašė apybraižų, pasakų knygą suaugusiesiems „Ahasferas“. Išvertė turkmėnų poeto S. Ovezberdyjevo rinkinį „Viltis“ (1981 m.). Jo kūrinių paskelbta baltarusių, rusų, ukrainiečių ir kitomis kalbomis.[3]
Bibliografija
redaguoti- Saulėtekis kely: eilėraščiai. – Vilnius, 1961 m.
- Balti sparnai: eilėraščiai. – Vilnius, 1965 m.
- Saulabroliai: eilėraščiai. – Vilnius, 1969 m.
- Atspindžiai: eilėraščiai. – Vilnius, 1974 m.
- Vėluojančių gatvė: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1977 m.
- Reikia mylinčio žmogaus: publicistika. – Vilnius: Vaga, 1979 m.
- Veidą matau: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1980 m.
- Kas mirksnį visur: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1982 m.
- Perspėk kitus: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1985 m.
- Likimus renkamės patys: publicistika. – Vilnius: Vyturys, 1986 m.
- Krintantis vakaro paukštis 1993 m.
- Neverk, mano broli, neverk 1995 m.
- Trys lelijos šventam Kazimierui: eilėraščiai. – Kaunas: Atmintis, 1996 m.
- Namai ant traškančio ledo: eseistika. – Kaunas: Spindulys, 1996 m.
- Erškėtrožė ant Santakos delno: eilėraščiai. – Kaunas: Varpas, 2000 m.
- Kulka Dievo širdy: romanas. – Kaunas: Nemunas, 2002 m.
- Ir niekad vėlai: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005 m.
- Ahasferas, pasakos suaugusiesiems, 2005 m.
- Robertas Keturakis: bibliografinė rodyklė (sud. Birutė Ambrazevičiūtė, Virginija Tamašauskienė). – Kaunas: Adaksita, 2008. – 144 p. – ISBN 978-9955-631-21-7
Įvertinimas
redaguoti| Papildomas duomenų šaltinis | |
 Robertas Keturakis (~2010 m.) |
- 1988 m. „Poezijos pavasario“ laureatas.
- 2001 m. laikraščio „Lietuvių balsas“ konkurso antroji premija už knygą „Kulka Dievo širdy“.
- 2003 m. Gerumo plyta – Kauno miesto savivaldybės mero apdovanojimas už gerus darbus visuomenės labui.
- 2005 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.
- 2006 m. Jono Aisčio literatūrinė premija už poezijos knygas „Trys lelijos šventam Kazimierui“ bei „Ir niekad vėlai“.
- 2012 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija.[2]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Į PASKUTINĘ KELIONĘ PALYDĖTAS POETAS R. KETURAKIS. kaunodiena.lt. 2021-10-30. Nuoroda tikrinta 2021-11-16.
- ↑ 2,0 2,1 Ramutis Karmalavičius. Robertas Keturakis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-08-31. Nuoroda tikrinta 2021-10-27.
- ↑ Ramutis Karmalavičius. Robertas Keturakis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 778 psl.