Pusiaujo Gvinėja

Pusiaujo Gvinėjos Respublika isp. República de Guinea Ecuatorial pranc. République de Guinée équatoriale port. República da Guiné Equatorial
Vėliava Herbas
Himnas: „Žygiuokime keliu“
Pusiaujo Gvinėja žemėlapyje
Valstybinė kalba	ispanų, prancūzų, portugalų
Sostinė	Malabas
Didžiausias miestas	Malabas
Valstybės vadovai  • prezidentas  • premjeras  • -	Teodoro Obiang Nguema Mbasogo Manuel Osa Nsue Nsua -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	28 051 km2 (140) nėra duomenų
Gyventojų  • 2023  • Tankis	1 714 672 (154) 61 žm./km2 (156)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2023 (progn.) 28,36 mlrd. $ (148) 18 362 $ (90)
Valiuta	CFA frankas
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC 1
Nepriklausomybė	nuo Ispanijos 1968 m. spalio 12 d.
Interneto kodas	.gq
Šalies tel. kodas	240

Pusiaujo Gvinėjos Respublika (Pusiaujo Gvinėja) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Šalis šiaurėje ribojasi su Kamerūnu, rytuose ir pietuose su Gabonu bei su Biafros įlanka vakaruose. Nors šalis ir vadinama Pusiaujo Gvinėja, tačiau ji yra kiek šiauriau.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Pusiaujo Gvinėjos istorija

Pirmieji gyventojai Pusiaujo Gvinėjoje buvo pigmėjai, kurių pavienės gyvenvietės liko dabartinio Rio Munio Šiaurės rytų dalyje. XVII a. – XIX a. bantų migracijos metu kontinentinėje Pusiaujo Gvinėjos dalyje atsirado fangų genčių. Įvairių genčių iš Kamerūno ir Rio Munio emigracijos metu Bioke susiformavo bubių tauta, kurie ir buvo pirmieji Bioko salos gyventojai. Anobono pirmieji gyventojai yra kildinami iš Angolos, kurie buvo atgabenti portugalų iš San Tomės salos.

Dėl tropinių sąlygų, t. y. dėl to, kad didžiuma šalies apaugusi atogražų miškais, teritorijoje nesusiformavo jokia aukštesnė afrikinė kultūra. Tik Bioko salos bubiai, nuo maždaug XIII a. palaikę ryšius su ibibijais šiaurėje, suformavo pirmuosius valstybinius junginius, buvo įjungti į Kalabaro karalystės prakybinę sistemą.

Portugalų keliautojas Fernão do Pó tapo pirmuoju europiečiu atradusiu Bioko salą 1472 m., kurią pavadino Formosa („Grožis“). Vėliau pervadinta atradėjo vardu. 1474 m. Fernando Po ir Anobono salos (kaip ir tarpe esančios San Tomė ir Prinsipė) tapo Portugalijos kolonijomis. Portugalai tyrinėjo ir žemyno pakrantes, tačiau dėl sunkių gamtinių sąlygų jų nekolonizavo. XVII a. regione sustiprėjo portugalų konkurencija su Nyderlandais, tačiau Portugalai šią kovą laimėjo.

1778 m. Bioko ir Anobono salas bei komercines teises į kontinentinę teritoriją nuo Nigerio iki Ogovės upių Portugalija perleido Ispanijai mainais į žemes Amerikoje. Nepaisant to dėl bubių valstybės pasipriešinimo ir tropinių ligų, iki XIX a. vidurio ispanai regiono nekontroliavo.

1827–1843 m. Pusiaujo Gvinėjos salose veikė Jungtinės Karalystės bazė kovai su prekybą vergais, vėliau perkelta į Sierą Leonę pagal susitarimą su Ispaniją, kuri susigrąžino teritorijas ir ėmė jas eksploatuoti, introdukuodama kakavos kultūrą. 1900 m. sutartimi su Prancūzija buvo nustatytos žemyninės valstybės sienos. 1926–1959 m. visos Pusiaujo Gvinėjos teritorijos buvo sujungtos į koloniją Ispanijos Gvinėją.

1968 m. rugsėjį Francisco Macías Nguema buvo išrinktas pirmuoju Pusiaujo Gvinėjos prezidentu. Tų pačių metų spalio 12 d. Pusiaujo Gvinėja paskelbė nepriklausomybę.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Pusiaujo Gvinėjos politinė sistema

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Pusiaujo Gvinėjos provincijos

Pusiaujo Gvinėjos provincijos

Pusiaujo Gvinėja yra suskirstyta į 2 regionus ir 7 provincijas. Kiekviena provincija turi sostinę (žemiau nurodyta)

Regionai

1. Salų regionas (Malabas)
2. Kontinentinis regionas (Bata)

Provincijos

1. Anobono provincija (San Antonio de Palė)
2. Šiaurės Bioko provincija (Malabas)
3. Pietų Bioko provincija (Luba)
4. Centro Pietų provincija (Evinajongas)
5. Ke Ntemo provincija (Ebebijinas)
6. Litoralės provincija (Bata)
7. Vele Nzaso provincija (Mongomas)

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Pusiaujo Gvinėjos geografija

Pusiaujo Gvinėja yra viena mažiausių Afrikos šalių. Šalį sudaro 2 regionai: Salų regionas ir Kontinentinis regionas. Viena iš Salų regiono sala Biokas yra didžiausia Gvinėjos įlankos ir Pusiaujo Gvinėjos sala. Bioko saloje yra įsikūrusi Pusiaujo Gvinėjos sostinė – Malabas.

Saloje gyvena apie 20 % šalies gyventojų. Maždaug 300 km į pietvakarius nuo Kontinentinio regiono nutolusi yra mažesnė sala Anobonas, kurioje gyvena apie 1 % gyventojų. Taip pat salos Koriskas, Elobėj Grandė ir Elobėj Čikas priklauso Pusiaujo Gvinėjai.

Šalyje dominuoja Drėgnųjų miškų klimatas.

Flora ir fauna

Dalį šalies sudaro drėgnieji miškai, pakrantes – mangrovės. Toliau šalies gilumoje yra daugiau dirbamos žemės. Bioko saloje vietoj dalies drėgnųjų miškų buvo užaugintos plantacijos. Anobone auga aliejinės palmės ir riešutinės kokospalmės.

Šalies drėgnieji miškai yra puiki vieta gyventi įvairioms gyvūnų rūšims, tarp jų: beždžionės (šimpanzės, gorilos), leopardai, afrikiniai miškiniai drambliai, miškiniai buivolai. Taip pat čia dažnai galima pamatyti okapijų ir bongų.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Pusiaujo Gvinėjos ekonomika

Žemės ūkyje dirba beveik pusė šalies gyventojų, nors tik 5 % žemės yra derlinga. Pagrindiniai žemės ūkio pelno produktai yra kava, kakava, bei mediena. Auginami ryžiai, batatai, plantanai (bananų rūšis), manijokai.

Gaminamos pagrindinės plataus vartojimo prekės, apdirbama kakava, mediena. Yra nedidelė žvejybos pramonė, auginama nedaug galvijų. Šalis turi naftos telkinių, iš kurių turėtų pagerėti gyvenimo sąlygos, bet taip nėra dėl valdžios korupcijos. Šalis taip pat turi neeksploatuojamų mangano, urano, aukso, titano, geležies rūdos telkinių.

Pagrindiniai eksporto produktai yra kuras, metanolis, kava, mediena, kakavos pupelės. Pagrindiniai importo produktai yra naftos, maisto produktai, alkoholiniai gėrimai, įvairūs mechanizmai. Pusiaujo Gvinėjos pagrindiniai mainų partneriai yra Ispanija, JAV, Kamerūnas, Japonija, Prancūzija.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Pusiaujo Gvinėjos demografija

Pusiaujo Gvinėjoje yra dvi didelės etninės grupės:

• Fangai gyvena daugiausia kontinentiniame regione ir sudaro apie 80 proc. šalies gyventojų. Jie susiskaldę į keliasdešimt genčių, kurias vienija bendra kalba. Ta pačia kalba kalbantys fangai taip pat gyvena ir gretimuose Kamerūne bei Gabone, tačiau tarpusavyje jaučia priešiškumą.
• Kita svarbi etninė grupė yra bubiai, sudarantys maždaug 15 proc. šalies gyventojų. Jie koncentruojasi daugiausia Bioko saloje. Dėl istorinių aplinkybių tęsiasi priešiškumas tarp fangų ir bubių, kuris nuo šalies nepriklausomybės laikų reiškiasi kaip valstybės remiamas bubių genocidas ir jų separatistinis siekimas sukurti nepriklausomą valstybę.
• Taip pat egzistuoja gerokai smulkesnės etninės grupės. Tai – fernandinai, ispanų ir bubių palikuonys Bioke, taip pat daugybė smulkių tautelių, gyvenančių pakrantės mangrovų sąžalynuose ir vadinamų bendru „krantiečių“ pavadinimu.

Gyventojų pasiskirstymas pagal religijas:

• Katalikai – 87 %
• Protestantai – 6 %
• Tradicinių vietinių religijų atstovai – 5 %
• Musulmonai, bahajai, kitų religijų atstovai ir ateistai – 2 %

14 m. ir jaunesni žmonės sudaro net 41,9 % Pusiaujo Gvinėjos populiacijos.

Vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas: 87 % (93,4 % vyrams, 80,5 % moterims). Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo: 61,61 metų. Struktūra pagal amžių:

• 0-14 m.: 41,9 %
• 15-64 m.: 54 %
• 65 m. ir vyresni: 4,1 % (2009 m. apsk.)

Pastarieji duomenys rodo, kad Pusiaujo Gvinėjos gyventojai bendrai paėmus yra labai jauni. Palyginimui, Europos Sąjungoje 14 metų ir jaunesni žmonės sudaro tik 15,44 % visos populiacijos.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Pusiaujo Gvinėjos kultūra

Kita informacija

• Pusiaujo Gvinėjos ryšiai
• Pusiaujo Gvinėjos transportas
• Pusiaujo Gvinėjos karinės pajėgos
• Pusiaujo Gvinėjos tarptautiniai santykiai
• Pusiaujo Gvinėjos šventės

Nuorodos

• [1] Archyvuota kopija 2006-04-22 iš Wayback Machine projekto.

---

Vikižodynas