Petras Kunca
| Petras Kunca | |
|---|---|
| Gimė | 1942 m. vasario 26 d. Pakalniškiai, Kauno apskritis |
| Veikla | smuikininkas, pedagogas |
| Alma mater | 1965 m. LSSR konservatorija |
Petras Kunca (g. 1942 m. vasario 26 d. Pakalniškiuose, Kauno apskritis) – Lietuvos smuikininkas, pedagogas.
Biografija
redaguotiBrolis Romualdas Audrūnas Kunca.
Baigė Kauno dešimtmetę muzikos mokyklą. 1965 m. baigė LSSR konservatorijos Viktoro Radovičiaus smuiko klasę, 1971 m. Maskvos konservatorijos aspirantūrą (A. Grigoriano ir V. Gvozdeckio kvarteto klasę). 1968 m. tobulinosi Bela Bartoko styginių kvartetų seminare Budapešte pas A. Mihaly.
1969–1974 m. dėstė Čiurlionio meno mokykloje. Nuo 1974 m. LSSR konservatorijos (nuo 1992 m. Lietuvos muzikos akademija, nuo 2004 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstytojas, 1985 m. docentas, nuo 1996 m. Kamerinio ansamblio katedros vedėjas, 1994 m. profesorius.
1968–1999 m. II smuiku griežė Vilniaus kvartete. Surengė smuiko meistriškumo kursų Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1960 m. koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Surengė daugiau kaip 100 solo koncertų. Repertuarą sudaro I. Stravinskio, F. Listo, D. Šostakovičiaus, S. Prokofjevo, kitų užsienio ir lietuvių kompozitorių kūriniai. Su Vilniaus kvartetu gastroliavo Europos, Afrikos, Amerikos, Azijos šalyse, Lježo styginių kvartetų konkurse laimėjo I premiją (1972 m.). Suredagavo lietuvių kompozitorių kūrinių smuikui solo, kameriniams ansambliams.[1][2]
Įvertinimas
redaguoti- 1977 m. LTSR nusipelnęs artistas
- 1979 m. LSSR valstybinė premija (su kitais)
- 1999 m. LDK Gedimino 5 laipsnio ordinas [3]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Arvydas Karaška. Petras Kunca. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. - 432
- ↑ Aldona Juodelienė. Petras Kunca. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 259 psl.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=83751