Nogajų Orda

Nogajų Orda (Mangitų jurtas) – klajoklių valstybė į rytus nuo Volgos upės, kurios politinis centras buvo Uralo upės žemupyje. Susidarė po Tamerlano armijos antpuolių (1391 m.) žlugus Aukso Ordai.

Nogajų Orda
MDK vasalė 1557-1643 m.
← 1440 – 1643 →
Location of Apytikslė Nogajų Ordos teritorija
Sostinė	Saraičikas
Valdymo forma	Monarchija
Istorija
- Įkūrimas	1440 m.
- Užkariauta kalmukų	1643 m.

Raida

Po Aukso Ordos žlugimo, dabartinio Kazachstano šiaurės vakaruose susidarė nauja valstybė – Nogajų Orda. Pagrindinė jos teritorija buvo stepėse tarp Volgos ir Uralo (Jaiko), o politinis centras – Saraičiko apylinkėse (prie Uralo upės). Rytuose nogajai klajojo po Uralo kairįjį krantą, šiaurės rytuose – iki Vakarų Sibiro žemumos, rytuose jų armijos prieidavo Syrdarjos vidurupį, šiaurės vakaruose klajokliai pasiekdavo Kazanę, pietvakariuose – Paaralę ir šiaurinį Pakaspįjį.

Ordos pavadinimas kilęs iš vieno Aukso Ordos karo vadų vardo – Nogajus. Nogajus dalyvavo Batijaus užkariaujamuosiuose žygiuose, buvo karo vadu prie penkių Aukso Ordos chanų ir suvaidino svarbų vaidmenį Aukso Ordos istorijoje. Nogajaus Ordos gyventojų pagrindą sudarė į Nogajaus kariuomenę įėjusios gentys. Didžiąją dalį Nogajaus karių sudariusi tiurkų mangitų gentis pavadino savo ulusą Mangitų jurtu. Nogajų Ordos įkūrėju laikomas Nogajaus sūnus Edygėjus. Valdant Edygėjui Nogajų Orda ėmė atsiskirti nuo Aukso Ordos. Valdant Edygei Nur ad-Dinui buvo sukurta savarankiška valstybė, atsiskyrusi nuo Aukso Ordos.

Pačiame XVI a. viduryje nogajus ištiko visa eilė nelaimių: sausros, neįprasti šalčiai, dėl ko prasidėjo badas, maras ir vidaus nesutarimai. Be to, didėjo Maskvos grėsmė. Pastaroji tuo metu nukariavo nogajų šiaurinį kaimyną Kazanės chanatą ir siekė plėstis į pietus. Dalis nogajų, vadovaujamų 6 Šeich-Mamajaus sūnų, atsiskyrė ir rytuose tarp Uralo ir Syrdarjos upių sukūrė Altyulos ordą. Kita dalis 1557 m. migravo į vakarus, į stepes tarp Kaspijos ir Juodosios jūrų, kur įkūrė Mažąją Nogajų ordą.

Likę prie Uralo upės nogajai buvo priversti pripažinti Maskvos siuzerenitetą. Jie pasivadino Didžiąja Nogajų Orda, tačiau ji niekada nebeatkūrė buvusios galybės. V.Trepavlovas išskiria tris suirutes ir Ordos agoniją. Valstybės silpnumu pasinaudojo Nogajų chanato priešininkai. 1577 m. rusų kunigaikštis Serebrianas paėmė nogajų sostinę.

XVII a. pradžioje nauja grėsmė nogajams buvo iš rytų atėję klajokliai kalmukai. 1628−1630 m. jie užpuolė Didžiąją Nogajų ordą ir užgrobė jos teritorijas. 1634 m. didieji nogajai buvo arba išžudyti, priversti migruoti į vakarus, kur jie susijungė su mažaisiais nogajais, arba į rytus, kur susimaišė su kazachais.

Administracinė struktūra

Ordos centras buvo Saraičiko miestas prie žemutinio Uralo. Miestas įkurtas XIII a. Aukso Ordos egzistavimo laikotarpiu per Saraičiką ėjo prekybiniai keliai iš Krymo ir Kaukazo į Karakorumą ir Kiniją. XIII–XIV a. buvo miesto klestėjimo laikotarpis, tačiau XV a. Saraičikas buvo sugriautas. Tik tapęs Nogajų Ordos sostine Saraičikas ėmė atsigauti. XVI a. pradžioje Kazachų chanas Kasymas trumpam buvo užgrobęs Saraičiką, kuriame netrukus ir mirė, o kazachai grįžo į savo Betpak dala dykumą. 1580 m. miestą užėmė laisvieji kazokai. Mieste buvo palaidoti Aukso Ordos ir Nogajų Ordos chanai.

Orda skirstėsi į keletą savivaldžių ulusų, kuriems vadovavo mirzos. XVI a., nogajams migravus į vakarinį Volgos krantą, iš Nogajų Ordos išsiskyrė Mažieji Nogajai, po to vakarinių nogajų aukščiausiu titulu tapo sultonas.

Ūkis

Ūkio pagrindą sudarė klajoklinė gyvulininkystė (arkliai, avys, stambieji raguočiai ir kupranugariai) bei tranzitinė prekyba. Tuo metu, kai likusių totorių valstybių gyventojai perėjo prie sėslaus gyvenimo būdo, Nogajų Ordos ekonomika tebebuvo lemiama klajoklių gyvenimo būdo. Šioje valstybėje tebuvo vienas miestas – Saraičikas, kuris liko nuo Aukso Ordos laikų. Saraičikas ilgainiui prarado ankstesnę prekybinio centro reikšmę ir chanato ekonomikoje nevaidino didesnio vaidmens.

Valdovai

Nogajų ordos valdovai titulavosi bijais (rus. бий).

• Edigu-bijus 1392–1412;
• Nuradinas 1412–1419
• Mansur-bijus 1419–1427
• Gazi-bijus 1427–1428
• Bakaz-bijus 1428–1447
• Chorezmi-bijus 1447–1473
• Abas-bijus 1473–1491
• Musa-bijus 1491–1502
• Jagmurči-bijus 1502–1504
• Chasan-bijus 1504–1508
• Muchamad-bijus 1508–1510, 1516–1519
• Alčagir-bijus 1508–1516
• Agiš-bijus 1521–1524
• Saidas Achmad-bijus 1524–1541
• Muchamad-mirza 1537–1541 (vakarinės dalies valdovas - nuradinas);
• Mamai-bijus 1537–1541 (rytinės dalies valdovas - kekovatas), 1541–1549 - bijus;
• Jusuf-bijus 1549–1554, m. 1556
• Ismail-bijus 1557–1563
• Didieji Nogajai (Maskvos vasalai):
  • Tinechmat-bijus 1563–1578
  • Urus-bijus 1578–1590
  • Urazas Muchamad-bijus 1590–1598
  • Dinas Muchamad-bijus 1598–1600
  • Išterekas 1600–1619
  • Kanai-bijus 1622–1634