Nacistinė propaganda

Nacistinė propaganda (vok. Nationalsozialistische Propaganda) – nacistinėje Vokietijoje skleista propaganda. Kaip totalitarinis režimas, nacistinė Vokietija savo ideologiją diegė Vokietijos visuomenei visais įmanomais būdais. Propagandos ministerija, vadovaujama Jozefo Gebelso, griežtai kontroliavo radiją, spaudą ir visą šalies kultūrinį gyvenimą. Tuo tarpu profesinės organizacijos, jaunimo judėjimai ir darbo jėgos kontrolė užtikrino, kad nebūtų daug vietų, kur žmonės galėtų pasislėpti nuo nacistinės ideologijos.[1]

Jozefas GebelsasVisuomenės švietimo ir propagandos ministras.

Tematika

redaguoti

Nacistinė propaganda skleidė nacizmo ideologiją demonizuodama nacių partijos priešus, ypač žydus ir komunistus, taip pat kapitalistus ir intelektualus. Aukštintos nacių skelbtos vertybės, pvz., didvyriška mirtis, fiurerio principas (Führerprinzip), tautinė bendruomenė (Volksgemeinschaft), „kraujo ir žemės“ ideologija (Blut und Boden) ir pasididžiavimas „aukštesniąja rase“ (Herrenrasse). Propaganda taip pat naudota siekiant išlaikyti nacių lyderio Adolfo Hitlerio asmenybės kultą, skatinti eugenikos ir vokiškai kalbančių teritorijų aneksijos kampanijas. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, nacistinė propaganda šmeižė Vokietijos priešus, ypač Didžiąją Britaniją, Sovietų Sąjungą ir JAV, o 1943 m. ragino gyventojus ruoštis totaliniam karui.

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Kaip naciai skleidė antisemitinę propagandą? www.aboutholocaust.org. Pasaulinis žydų kongresas. Nuoroda tikrinta 2023-02-17.