Myriaus mūšis

Priklauso: Targovicos konfederacija - 1792 m. ATR–Rusijos karas

1792 m. ATR–Rusijos karo žemėlapis

Data	1792 m. birželio 11 d.
Vieta	Myrius, Abiejų Tautų Respublika, (dab. Gardino sritis, Baltarusija)
Rezultatas	Rusijos pergalė

Konflikto šalys

Abiejų Tautų Respublika

1-oji Lietuvos divizija

Rusijos imperija

Vadovai ir kariniai vadai

Juozapas Judickis

Borisas Melinas

Pajėgos

8000

Skirtingų šaltinių duomenimis 5500-9600

Nuostoliai

Rusų duomenimis: 400 žuvusių, 150 belaisvių, 2 pabūklai
ATR duomenimis: 120 žuvusių ir 1 patranka

Rusų duomenimis: 6 žuvę, 21 sužeistas^[1]
ATR duomenis: apie 250 žuvusių

Myriaus mūšis – vienas pirmųjų nuo Targovicos konfederacijos prasidėjusio 1792 m. ATR–Rusijos karo mūšių, vykęs 1792 m. birželio 11 d. Myriuje (dab. Baltarusija).

Nepaisant skaitlingesnės LDK kariuomenės (8000 prieš 5500), lietuviai buvo sumušti.^[2] (kitų šaltinių duomenimis rusų pajėgos siekė iki 9600 karių). Rusijos kariuomenės daliniai, vadovaujami generolo leitenanto (generolo poručiko)^[3] Boriso Melino (rus. Борис Петрович Меллин), nugalėjo Juzefo Judickio vedamas lietuvių pajėgas. Mūšio baigtis galėjo būti kitokia, jei 900 kareivių, kuriems vadovavo Stanislovas Kostka Potockis ir Tomas Vavžeckis būtų mesti sustiprinti gynybai. Tačiau vietoj to Judickis sušaukė dviejų valandų trukmės pasitarimą. Per šį laiką rusų pajėgos sugebėjo persigrupuoti ir pasiruošti galutiniam kontrpuolimui.

Judickio surengto pasitarimo metu Lietuvos pajėgos buvo paliktos atvirame lauke, apšaudomos rusų artilerijos. Pėstininkų daliniuose, suformuotose daugiausiai iš rekrūtų, prasidėjo panika. 2-oji (Kauno) kavalerijos brigada ir dalis 3-iosios (Pinsko) brigados karių pradėjo trauktis link Myriaus. Netrukus jais pasekė Juozapo Bieliako vadovaujamas 4-asis lietuvių priešakinės sargybos pulkas. Apie 19:30 lietuvių užnugaryje pasirodė Beningseno ir Bukshodeno vadovaujamos rusų kavalerijos kolonos. 20:00 Judickis įsakė likusiems daliniams trauktis.

Atsitraukimo metu Jokūbo Jasinskio vadovaujamų dalinių dėka pavyko atremti rusų kavalerijos ataką ir saugiai atsitraukti į Nesvyžių. Myriaus pilies garnizonas prisijungė prie atsitraukiančiųjų.

Tą pačią dieną rusai užėmė neginama likusią Myriaus pilį. J. Judickis paliko kariuomenę ir gėdingai pabėgo į Gardiną. Netrukus, birželio 17 d. (oficialiai - birželio 24 d.), jis buvo nušalintas nuo pareigų. Vietoje J. Judickio Lietuvos kariuomenės vadu buvo paskirtas anksčiau 2-ąjai divizijai vadovavęs Mykolas Zabiela.^[2]

Mūšyje dalyvavusios pajėgos

ATR pajėgos:

Pirma eilė - iš kairės į dešinę:

2-oji tautinė kavalerijos brigada (petihorų), vadas - Tvardowskis (apie 1125 kariai) - pėstininkai iš abiejų pusių
dalis 5-ojo LDK pėstininkų (Grabovskio) pulko (apie 500 kareivių)
1-asis LDK didžiojo etmono pėstininkų pulkas (apie 505 kariai)

Antroji eilė, iš kairės į dešinę:

pusė 1-osios LDK tautinės kavalerijos brigados (husarų), vadovaujama M. Sulistrovskio (brigados pajėgumas: apie 1 325 kariai)
4-asis LDK priešakinės sargybos pulkas, vadovaujamas J. Bielako (611 karių)
pusė LDK didžiojo etmono pėstininkų pulko (467 kariai)
1/4 Judickio pulko (500 karių)
6-asis LDK priešakinės sargybos pulkas (Niesiolovskio) (515 karių)
8-asis LDK pėstininkų (Radvilų šeimos) pulkas (619 karių)

Radvilų pulkas (676 kariai)
M. Kirkoro vadovaujamas priešakinės sargybos kavalerijos pulkas (786 kariai)
antroji pusė 1-oji LDK tautinės kavalerijos brigados dalis (husarai)
10 trijų svarų patrankų

Rusijos pajėgos

Vyriausiasis vadas: generolas leitenantas Mellinas,

Kavalerija, vadovaujama: generolo majoro Bergmano

Grekovo kazokai (apie 400 kavaleristų)

Pėstininkai

1/2 bataliono. iš 2-ojo Muroo muškietininkų pulko (apie 480 karių)
1-asis batalionas, Muromo muškietininkai (960)
2 batalionas. Kozlovskio muškietininkų pulkas (960 x 2)

Benningseno kolona:

6-ojo Iziumo pulko lengvoji kavalerija (880)
1/2 Muromskio muškietininkų pulko 2-ojo bataliono (480)

Bukshodeno kolona:

10 Smolensko dragūnų kuopų (1500)
Estijos pulko 2-asis batalionas (600 karių)

13 šešių ir dvylikos svarų patrankų

Išnašos

↑ Хронологический указатель военных действий русской армии и флота. Том I-ый.
↑ ^2,0 ^2,1 Jerzy Łojek (1986). Geneza i obalenie Konstytucji 3 maja. Wydawn. Lubelskie. p. 306. ISBN 978-83-222-0313-2. Nuoroda tikrinta 17 December 2011.
↑ Меллин граф Борис Петрович, biografija.ru

Literatūra

Derdej Piotr, Zieleńce Mir Dubienka 1792, Wydawnictwo Bellona, Warszawa 2000, ISBN 83-11-09108-0.
Mała Encyklopedia Wojskowa, Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej, Warszawa 1967, Wydanie I, Tom 2.
Wolański Adam, Wojna polsko-rosyjska 1792 r, t. 2, Kampanija litewska, Wielkopolska Księgarnia Nakładowa Karola Rzepeckiego, Poznań 1922.
Wolański Adam, Wojna polsko-rosyjska 1792 r, Wydawnictwo Volumen, Warszawa 1996, ISBN 83-85218-48-3.

[1] Хронологический указатель военных действий русской армии и флота. Том I-ый.

[Łojek1986-306-2] 2,0 ^2,1 Jerzy Łojek (1986). Geneza i obalenie Konstytucji 3 maja. Wydawn. Lubelskie. p. 306. ISBN 978-83-222-0313-2. Nuoroda tikrinta 17 December 2011.

[3] Меллин граф Борис Петрович, biografija.ru

[1]

[2]

[3]