Marijampolė

Šis straipsnis apie miestą pietvakarių Lietuvoje. Apie kaimą Mažeikių rajone skaitykite straipsnyje Marijampolė (Mažeikiai).

Marijampolė – miestas pietvakarių Lietuvoje, 56 km į pietvakarius nuo Kauno. Neoficiali Suvalkijos (Sūduvos) sostinė, taip pat Marijampolės apskrities, Marijampolės savivaldybės, Mokolų seniūnijos ir Patašinės seniūnijos centras, Marijampolės miesto seniūnija. Tai septintasis pagal dydį Lietuvos miestas. Miesto centre – Jono Basanavičiaus aikštė, Degučiuose – apskrities ligoninė. Mieste dveji globos namai (Šv. Arkangelo Mykolo ir Švč. Marijos), 3 pašto skyriai (centrinis LT-68001).

Marijampolė
Marijampolės savivaldybė ir paminklas Lietuvos vardo tūkstantmečiui
Marijampolė 54°33′22″š. pl. 23°21′00″r. ilg.
Laiko juosta: (UTC 2) ------ vasaros: (UTC 3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Marijampolės apskritis
Savivaldybė	Marijampolės savivaldybė
Įkūrimo data	1667 m.
Meras	Povilas Isoda (LSDP)
Gyventojų (2023)	36 807
Plotas	35 km²
Tankumas (2023)	1 052 žm./km²
Pašto kodas	centrinis LT-68001
Tinklalapis	www.marijampole.lt
Vikiteka	Marijampolė
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Marijámpolė Kilmininkas: Marijámpolės Naudininkas: Marijámpolei Galininkas: Marijámpolę Įnagininkas: Marijámpole Vietininkas: Marijámpolėje
lenk. Maryampol, Mariampol, rus. Марiамполь

Vytauto Didžiojo paminklas

Etimologija

Buvusi Marijampolės marijonų vienuolyno spaustuvė ir biblioteka

Pirmasis gyvenvietės pavadinimas buvo vandenvardinis vietovardis – Pašešupys (pagal čia tekančią Šešupės upę), minimas nuo XVII a. 2-osios pusės. 1706 m. minima Stara Būda. Vėliau, XVIII a. 1-ojoje pusėje pervadinta Starapole – vietovardis kilęs nuo bendrinių žodžių (stara – „senas“ pole – „laukas“) ir aptinkamas nuo 1736 m. kaip Starepol.

Vėliau miestelio atsiradimui ir augimui esminės įtakos turėjo marijonai, todėl jų garbei gyvenvietė ir pavadinta (pridedant -polė). Kadangi n prieš p lietuvių kalboje dėsningai virsta lūpiniu m, Marijanpolė virto Marijampole. Tačiau sandas -polė nėra vienareikšmiškai aiškinamas: jis galėjo būti graikų kilmės (graikiškai polis – „miestas, pilis“), kadangi Europoje ilgą laiką buvo madinga kurti vietovardžius antikiniais pavyzdžiais (dažniausiai – dvarus, palivarkus ir pan.). Kita vertus, slaviškai pole reiškia „laukas“. Tačiau veikiausiai tikroji bus pirmesnė versija, kadangi tai asmenvardinis vietovardis (slaviška -pole galūnė būdingesnė oronimams, kilusiems nuo bendrinių žodžių), nors ankstesnis gyvenvietės pavadinimas Starapolė kilęs nuo bendrinių žodžių. Kaip ir Budapešto atveju, upė (šiuo atveju Jevonis) skyrė Starapolę ir Marijampolę kaip dvi atskiras gyvenvietes, kurios ilgainiui susijungė. Vincas Kudirka XIX a. pabaigoje raštuose mini miestą kaip Senapilė (plg. dabartinis Kudirkos Naumiestis vadintas Naupile). XX a. tarpukariu norminė lytis buvo Mariampolė.

1955 m. balandžio 9 d. LTSR AT įsaku Marijampolė buvo pervadinta Kapsuku lietuvių komunistų veikėjo Vinco Mickevičiaus-Kapsuko garbei (pastarasis reiškia „jaunas kapsas“; Vincas Mickevičius taip aiškindavo: „jeigu Vincas Kudirka-Kapsas, tai aš tik Kapsukas“). 1989 m. kovo 21 d. LSSR AT prezidiumo įsaku miestui vėl sugrąžintas Marijampolės vardas, vadovaujantis gyventojų referendumo rezultatais.

Geografija

Marijampolė išsidėsčiusi 2050,7 ha žemės plote. Šešupė miestą skiria į dvi dalis, kurias jungia 6 tiltai. Didžioji miesto dalis yra dešiniame upės krante. Atstumas nuo Vilniaus – 139 km, nuo Klaipėdos – 236 km. Mieste iki 2023 m. buvo 3 seniūnijos: Degučių seniūnija, Mokolų seniūnija, Narto seniūnija. 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsteigta nauja Marijampolės miesto seniūnija.

Miesto dalys

• Degučiai
• Kareivinės
• Kvietiškis
• Laikštė
• Mokolai
• Nartas
• Pabaigai
• Skaisčiūnai
• Steponiškės
• Tarpučiai
• Triobiškiai

Susisiekimas

Iš šiaurės į pietus tęsiasi geležinkelis, yra Marijampolės geležinkelio stotis.

Per miestą eina pagrindinis kelias:

•  A16  Vilnius–Prienai–Marijampolė / E28  Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas 

Vakarų pusėje pagrindinį miesto kelią aplenkia:

•  A5  Kaunas–Marijampolė–Suvalkai /E67 Helsinkis-Talinas-Ryga-Panevėžys-Kaunas-Varšuva-Vroclavas-Praha 

Taip pat vakarinėje dalyje, miesto pagrindinis kelias virsta:

•  A7  Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas / E28  Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas 

Pietuose eina keliai:

•  182  Marijampolė–Liudvinavas–Krosna 
•  201  Marijampolė–Kalvarija 

Žymesni tiltai:

• Kumelionių tiltas
• Tarpučių tiltas

Istorija

Marijampolės 1831 m. sukilimo mūšis

Marijampolės turgaus aikštė iš paukščio skrydžio, ketvirtas dešimtmetis

Centrinė miesto aikštė, XX a. 4-asis dešimtmetis

Miesto apylinkės dar iki viduramžių pabaigos buvo gyvenamos jotvingių genties. Juos mena Šešupės ardomas Marijampolės piliakalnis ir greta Marijampolės stūksantis Kumelionių piliakalnis. Manoma, kad iki XVI a. dabartinio miesto vietoje buvo miškai, į kuriuos kolonistai pradėjo kraustytis tik XVI a. Kolonizaciją galėjo paspartinti rusų invazija į Lietuvą 1655 m., kadangi pabėgėliai nuo rusų ieškojo prieglaudos Sūduvos miškuose.

Įprasta manyti, kad Marijampolė įkurta 1667 m. (remiantis istoriko ir kunigo Jono Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorija“; kaimas minimas Kauno pavieto mokesčių sąraše). Ji kildinama iš Pašešupio kaimo, kuris buvo dabartinės J. Basanavičiaus aikštės vietoje ir priklausė Prienų seniūnijai. Tačiau dar 1662 m. įrašuose nurodoma, kad 1659–1661 m. buvo mokami mokesčiai kariuomenės reikalams nuo Pašešupio valdos laikytojo Adomo Narbuto ir jo žmonos. Be to, rasta dokumentų, dar 1626 m. mininčių Pašešupio kaimą.

Šiaurės karo metu 1701 m. Marijampolės apylinkės buvo nusiaubtos ir po Prienų pilies sugriovimo į nuošalesnę vietą prie Šešupės atsikraustė grafo G. Butlerio giminė, kuri 1717 m. netoli kaimo įkūrė Kvietiškio dvarą ir tapo miestelio įkūrimo iniciatoriumi. Prienų seniūnui Pašešupio vardas nepatiko, todėl jį pervadino Starapole (minima nuo 1736 m.). Besikuriant Starapolei netoliese ėmė augti kitas miestelis (nuo 1756 m. minimas kaip Marijampolė), kurį pastačiusi bažnyčią įkūrė grafienė Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė. 1750 m. Prienų seniūnė grafienė P. Butlerienė iš marijonų vienuolyno išrūpino Starapolei kunigą ir tarp Šešupės bei Jevonio upių pastatė vienuolyną su bažnyčia. XVIII a. bažnytkaimis išaugo į prekybinį miestelį.

Paminklas tremtiniams Marijampolėje

Pastačius marijonų vienuolyną, miestelis pavadintas Marijampole, kuri minima nuo 1756 m. Dvaras ir kaimas susijungė, 1792 m. vasario 23 d. ATR valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Magdeburgo savivaldos teisių privilegiją ir herbą. 1812 m. gruodžio 5 d. pro Marijampolę grįždamas į Varšuvą pravažiavo imperatorius Napoleonas Bonapartas. 1829 m. baigtas tiesti Peterburgo–Varšuvos plentas (su atšaka į Karaliaučių). 1831 m. sukilimo metu 1831 m. balandžio 22 d. įvyko Marijampolės mūšis. 1863 m. sukilimo metu prie Marijampolės vyko aršios dalgininkų kovos su caro kariuomene. XIX a. pabaigoje Marijampolė – miestas, Suvalkų gubernijos Marijampolės apskrities centras.

Marijampolė garsi savo šimtamete gimnazija, kurioje mokėsi tautinio atgimimo žadintojai Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu aktyviai veikė „Varpo“ platintojai, susibūrę į slaptą „Sietyno“ organizaciją. 1918–1925 m. veikė Marijampolės realinė gimnazija, garsėjusi liberalizmo ir laisvamanybės idėjomis. Marijampolė nuo senų laikų yra švietimo centras, tarpukario laikotarpiu čia veikė ne viena leidykla, kuria rūpinosi vienuoliai marijonai.

Tarpukariu nutiestas geležinkelis Kazlų Rūda–Šeštokai, 1926 m. pastatyta Marijampolės geležinkelio stotis (architektas Edmundas Alfonsas Frykas). 1931 m. AB „Lietuvos cukrus“ Marijampolėje pastatė cukraus fabriką, kuris ilgą laiką buvo pagrindinis pramonės objektas. 1936 m. įkurtas „Šešupės“ audimo fabrikas.

1940–1941 m. sovietų valdžia ištrėmė kelis šimtus Marijampolės apskrities gyventojų. Pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis miestas buvo bombarduotas, prie Šešupės vokiečiai sušaudė žydų tautybės asmenis. 1944 m. gegužės 15 d. SS išformavo nepaklususį generolo Povilo Plechavičiaus vietinės rinktinės padalinį – 2 tūkst. karo mokyklos kursantų.

Sugrįžus frontui SSRS armijos kontražvalgyba „SMERŠ“ Marijampolėje represavo apie 500 asmenų. Pokaryje apylinkėse veikė partizanų „Tauro“ apygardos būriai. Sovietmečiu miestas buvo industrializuotas ir gerokai išaugo, buvo pervadintas LKP lyderio Vinco Kapsuko garbei – Kapsuku, siekiant panaikinti religinį atspalvį miesto pavadinime.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatytas didelis pramonės automatų gamybinis susivienijimas, putliųjų verpalų fabrikas, pieno konservų kombinatas, automobilių remonto gamykla, grūdų produktų kombinatas, įkurtas agroprekybinis sovietinis ūkis-technikumas. Pastatyti Degučių, Mokolų ir Draugystės mikrorajonai, poilsio parkas, 10 aukštų viešbutis „Sūduva“ (archit. Aldona Kačerauskaitė), universalinė parduotuvė „Gulbė“ (archit. A. Kačerauskaitė), naujas paštas (archit. J. Putna), kraštotyros muziejus.

1977 m. kovo 30 d. miestas tapo respublikinio (nebe rajoninio) pavaldumo miestu. 1997 m. gruodžio 18 d. patvirtintas naujasis Marijampolės herbas.

Istorinė priklausomybė

Abiejų Tautų Respublika 1667–1795
Prūsijos karalystė 1795–1807
Varšuvos kunigaikštystė ( Pirmoji Prancūzijos imperija) 1807–1815
Rusijos imperija, Lenkijos Kongreso karalystė 1815–1915
Vokietijos imperija 1915–1918 (okupacija)
Lietuvos Karalystė 1918 m.
Lietuvos Respublika 1918–1940
 Sovietų Sąjunga 1940–1941 (okupacija)
 Trečiasis reichas, Ostlando reichskomisariatas 1941–1944 (okupacija)
 Sovietų Sąjunga 1944–1990 (okupacija)
Lietuvos Respublika 1990–dabar

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1667 m.	?	Kauno apskritis
1717 m.	Prienų seniūnija	?
1795–1807 m.	?	Marijampolės apskrities centras	Naujoji Rytų Prūsija
1807–1815 m.	?		Varšuvos kunigaikštystė
1816–1837 m.	?		Augustavo vaivadija
1837–1867 m.	?		Augustavo gubernija
1867–1915 m.	?		Suvalkų gubernija
1919 m.	Marijampolės valsčiaus centras
1919–1931 m.	?
1931–1950 m.	Marijampolės valsčiaus centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Marijampolės rajono centras	Kauno sritis
1953–1955 m.
1955–1977 m.		Kapsuko rajono centras
1977–1989 m.	?	respublikinio pavaldumo miestas, Kapsuko rajono centras
1989–1995 m.	?	respublikinio pavaldumo miestas, Marijampolės rajono centras
1995–2000 m.	?	Marijampolės rajono savivaldybės centras	Marijampolės apskrities centras
2000–2002 m.	Marijampolės seniūnijos centras	Marijampolės savivaldybės centras
2002–2023 m.	3 miesto seniūnijos (Degučių seniūnija, Mokolų seniūnija, Narto seniūnija), Marijampolės seniūnijos centras

Architektūra ir kultūra

Marijampolės laidojimo namai

Marijampolėje veikia kelios bažnyčios: Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažoji bazilika, greta – Šv. Jurgio (marijonų) vienuolynas, Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (XIX a. pabaiga), priklausančios Vilkaviškio vyskupijai, Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia, stačiatikių Marijampolės Švč. Trejybės cerkvė, priklausanti Marijampolės Švč. Trejybės parapijai. P. Butlerienės g. stovi buvę žydų maldos namai – Marijampolės sinagoga, Kauno g. – Marijampolės didžioji sinagoga. 2014 m. pastatyta Marijampolės šv. Jono Pauliaus II koplyčia.

Senose miesto kapinėse stovi antkapinis paminklas rašytojai Žemaitei, R. Juknevičiui ir kitiems Lietuvai nusipelniusiems žmonėms. Vytauto g. stovi paminklas Ldk Vyteniui (stovėjo dar tarpukariu, atstatytas 2009 m. kovo 7 d., skulptorius Julius Narušis), o miesto parke – dar keli paminklai. 2010 m. pagrindinėje miesto aikštėje pastatytas paminklas lietuvių kalbai, tautai ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui atminti (skulptorius Kęstutis Balčiūnas).

Marijampolėje Vytauto g. veikia „Tauro“ apygardos partizanų ir tremties muziejus, kitoje Vytauto gatvės pusėje, miesto parke, yra skulptoriaus A. V. Ambraziūno paminklas „Tauro“ apygardos partizanams. Miesto centrinėje dalyje yra Kultūros centras, jame įrengta Stankūnienės dailės galerija. Vienas iš miesto parkų – Pašešupio parkas – gamtos paveldo objektas. Veikia mieste vienintelis kino teatras „Spindulys“.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Marijampolės dramos teatras

Kultūros rūmai

Marijampolės kolegija

Marijampolėje veikia šios valstybinės švietimo įstaigos:

• Rygiškių Jono gimnazija
• Marijampolės marijonų gimnazija
• Marijampolės Sūduvos gimnazija
• Marijampolės šv. Cecilijos gimnazija
• Marijampolės Jono Totoraičio progimnazija
• 6 pagrindinės mokyklos:
  • Marijampolės Petro Armino pagrindinė mokykla
  • Marijampolės Ryto pagrindinė mokykla
  • Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinė mokykla
  • Marijampolės Šaltinio pagrindinė mokykla

Kitos:

• Marijampolės kolegija
• Marijampolės suaugusiųjų mokymo centras
• Jaunimo mokykla
• Marijampolės profesinio rengimo centras
• 2 pradinės mokyklos: Marijampolės ir „Smalsutis“
• 5 darželiai-mokyklos: Degučių, Mokolų, „Varpelis“, „Želmenėliai“, „Žiburėlis“
• 7 ikimokyklinės įstaigos,
• 5 papildomo ugdymo įstaigos
• R. Vosylienės mokykla (užsienio kalbų).
• Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka

Sportas

Futbolas

• Marijampolės „Sūduva“
• Marijampolės futbolo stadionas ir maniežas
• Kiti futbolo klubai: futbolo klubai Marijampolėje

Krepšinis

• MKK Sūduva, moterų krepšinio klubas
• BC Sūduva, vyrų krepšinio klubas

Gyventojai

Marijampolė 10-oje vietoje pagal Baltijos valstybių etninių (lietuvių, latvių, estų) gyventojų kiekį.

Demografinė raida tarp 1800 m. ir 2021 m.
1800 m.	1823 m.	1844 m.	1896 m.	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1931 m.	1939 m.	1959 m.sur.	1966 m.
1 178	1 200	2 924	4 212	6 777	9 488	9 991	15 768	19 621	25 820
1970 m.sur.	1974 m.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	1991 m.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	2021 m.sur.	-
29 073	32 700	35 600	38 824	50 600	52 100	48 675	41 206	36 727	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 41 051 žmonės: Lietuviai – 97,4% (39985); Rusai – 1,02% (421); Lenkai – 0,28% (117); Čigonai – 0,17% (72); Ukrainiečiai – 0,16% (67); Baltarusiai – 0,11% (47); Vokiečiai – 0,11% (46); Kiti – 0,72% (296).

2001 m. gyveno 48 675 žmonės: Lietuviai – 97,7% (47 555); Rusai – 0,9% (476); Lenkai – 0,3% (123); Ukrainiečiai – 0,2% (91); Vokiečiai – 0,2% (77); Baltarusiai – 0,1% (73); Čigonai – 0,1% (71); Kiti – 0,4% (209).

1923 m. gyveno 9 488 žmonės: Lietuviai – 64% (6072); Žydai – 26,8% (2545); Vokiečiai – 5,4% (508); Rusai – 1,1% (103); Lenkai – 1% (97); Kiti – 1,7% (163).

1897 m. gyveno 6 737 žmonės: Žydai – 48,5% (3 269); Lietuviai – 18,1% (1221); Rusai – 14,3% (969); Lenkai – 10,6% (714); Vokiečiai – 7,4% (496); Kiti – 1% (68).

Žymūs žmonės

• Julijus Trapas (1814–1908) – rusų chemikas, farmacininkas, farmakologas, profesorius.
• Samuelis Peltinas (1830–1896) – žydų kilmės redaktorius ir žurnalistas.
• Stanislovas Čirvinskis (1849–1923) – gydytojas, farmakologas.
• Orko Soloveičikas (1865–1942) – žydų kilmės chirurgas.
• Frida Rubiner (1879–1952) – žydų kilmės Vokietijos komunistė, rašytoja, vertėja.
• Vitoldas Teofilis Staniškis (1880–1941) – lenkų agrotechnikas, politikas.
• Piotras Zubovičius (1880–1956) – lenkų advokatas, notaras, politikas.
• Petronėlė Vosyliūtė-Dauguvietienė (1899–1986) – aktorė.
• Vladimiras Zavadzkis (1901–1955) – Armijos Krajovos karininkas, Varšuvos sukilimo dalyvis.
• Stasys Šačkus (1907–1985) – Lietuvos lengvaatletis, krepšininkas, 1937 m. Europos krepšinio čempionato laimėtojas.
• Nikolajus Milenskis (1907–1990) – inžinierius mechanikas, šiluminės fizikos tyrimų Lietuvoje pradininkas.
• Avelis Starcevas (1909–2005) – žydų kilmės rusų literatūros kritikas, vertėjas.
• Izis Bidermanas (1911–1980) – žydų kilmės prancūzų fotografas.
• Albina Simokaitytė (1923–2004) – teatro aktorė.
• Raimondas Viskanta (1931–2021) – šiluminės fizikos ir šilumos mainų specialistas.
• Zita Asta Alaunienė (1931–2020) – kalbininkė, pedagogė, edukologijos mokslų daktarė.
• Dalia Triponienė (1938–2021) – gydytoja, kraujagyslių chirurgė.
• Juozas Tumelis (1938–2022) – istorikas, bibliografas, vertėjas.
• Rimantas Antanas Stankevičius (1944–1990) – lakūnas ir kosmonautas.
• Algimantas Jasulaitis (g. 1949 m.) – teismo medicinos ekspertas, Utenos kolegijos profesorius.
• Viktoras Muntianas (g. 1951 m.) – politinis bei visuomenės veikėjas, buvęs LR Seimo pirmininkas.
• Donatas Stakišaitis (g. 1956 m.) – pediatras, profesorius.
• Regina Laukaitytė (g. 1959 m.) – istorikė, humanitarinių mokslų daktarė.
• Rimantas Juknevičius (1966–1991) – viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę.
• Gintaras Grajauskas (g. 1966 m.) – poetas, eseistas, dramaturgas, prozininkas, dainų autorius ir atlikėjas.
• Almantas Kalinauskas (g. 1967 m.) – Lietuvos ir TSRS futbolo žaidėjas.
• Gintaras Jasinskas (1968–2024) – biatlonininkas, olimpietis.
• Vytautas Leškevičius (g. 1970 m.) – diplomatas, politikas, LR užsienio reikalų viceministras.
• Darius Songaila (g. 1978 m.) – Lietuvos rinktinės krepšininkas, NBA žaidėjas.
• Margarita Čiuplytė (g. 1984 m.) – Lietuvos sportininkė karatistė, vaikų, moterų ir merginų trenerė, pasaulio ir Europos čempionė.
• Eglė Šulčiūtė (g. 1985 m.) – Lietuvos moterų krepšinio rinktinės narė, Lietuvos čempionė.

Marijampolės senosiose kapinėse palaidota rašytoja Žemaitė, poetas Petras Arminas-Trupinėlis, užnemunės istorijos autorius kun. Jonas Totoraitis, nepriklausomybės kovų dalyviai. Už kapinių tvoros ant Šešupės kranto pastatyti kryžiai – meno dirbiniai Lietuvos partizanų atminimui.

Miestai-partneriai

• Viborgas, Danija
• Kalė, Prancūzija
• Bergiš Gladbachas, Vokietija
• Kokola, Suomija (nuo 1970 m.)
• Suvalkai, Lenkija
• Petrakavas, Lenkija
• Kvamas, Norvegija
• Leša, Norvegija

Pramonė

Nuo 1977 m. mieste veikia „Marijampolės pieno konservų“ kombinatas. Pietrytiniame miesto pakraštyje – seniausias Lietuvoje cukraus fabrikas (dab. „ARVI“ priklausantis „Lietuvos cukrus“). Savo veiklą vykdo pakavimo įmonė AB „Fasa“. Nuo 1998 m. savo veiklą pradėjo ir vykdo duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių kompanija UAB „Mantinga“. 2011 m. šalia miesto įkurta Marijampolės LEZ. Metalo apdirbimo pramonės įmonės – UAB „STEVILA“, UAB „CIE LT Forge“, UAB „Pakma“.

Literatūra

• Mažoji medinė Marijampolės krašto architektūra (sud. Danutė Katkuvienė, Romas Linionis). – Marijampolė: Piko valanda, 2008. – 164 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-642-67-1
• Senoji Marijampolė fotografijose: fotoalbumas (sud. Valentinas Juraitis). – Vilnius: Žemės trauka, 2011. – 136 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-810-06-3

Nuorodos

• Oficiali Marijampolės svetainė Archyvuota kopija 2022-04-11 iš Wayback Machine projekto.
• Istorijos apžvalga Archyvuota kopija 2006-06-25 iš Wayback Machine projekto.
• Marijampolės žemėlapis per balticmaps.eu
• Marijampolės apylinkių žemėlapis
• Marijampolė. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 149 psl.
• R. Butautas-Kudirka. Sūduvos dvasininkai I–II d. Vilnius. 2010. (700 kunigų veiklos apžvalga).