Lietuvos muzikos ir teatro akademija
54°41′19″š. pl. 25°16′11″r. ilg. / 54.68866°š. pl. 25.26961°r. ilg.
Lietuvos muzikos ir teatro akademija | |
Centriniai rūmai (Gedimino pr.) | |
lot. Academia Musicae et Theatri Lithuaniae | |
Įkurtas | 1933 |
---|---|
Tipas | Valstybinis |
Biudžetas | 11,67 mln. € (2021) |
Rektorius | Judita Žukienė |
Akademiniai padaliniai | 4 |
Darbuotojų | 705 (2022.12.30)[1] |
Studentų | 1056 (2021.10.01)[2] |
Bakalaurai | 724 |
Magistrantai | 290 |
Doktorantai | 42 |
Vieta | Gedimino pr. 42, 01110 Vilnius |
Ankstesni pavadinimai | Lietuvos muzikos akademija Valstybinė konservatorija |
Svetainė | LMTA.LT |
Lietuvos muzikos ir teatro akademija – lietuviškas scenos menų universitetas.
Istorija
redaguotiMuzikos mokymo Lietuvoje ištakos siekia XIV a. ir sietinos su muzikų profesionalų rengimu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. XVII a. muzikа pradėta dėstyti Vilniaus universitete. 1667 m. universiteto prof. Žygimantas Liauksminas išleido pirmą Lietuvoje natų rašto ir giedojimo vadovėlį „Muzikos mokslas ir praktika“ (lot. Ars et praxis musicae). Muzikos mokyklas išlaikė kai kurie Lietuvos didikų dvarai, Vilniuje XIX a. pab. – XX a. pr. veikė Rusų muzikos draugijos mokykla, būta privačių mokyklų.
Akademijos pamatu tapo 1919 m. J. Naujalio įsteigta Kauno muzikos mokykla, 1933 m. reorganizuota į Kauno konservatoriją.
1945 m. įsteigta Vilniaus konservatorija. 1949 m. Kauno ir Vilniaus konservatorijos sujungtos į bendrą Lietuvos valstybinę konservatoriją (Vilniuje).
1952 m. iki tol rengusi tik muzikus, pradėjo ruošti teatralus.
1975–1995 m. veikė Klaipėdos fakultetai.[3] 1995 m. prijungti prie Klaipėdos universiteto, 2015 m. tapo šio KU menų akademija. 2018 m. tapo LMTA Klaipėdos fakultetu.[4]
1989 m. decentralizuojant įsteigtas Kauno fakultetas (vadovas – prorektorius prof. pianistas Ramutis Čepinskas). Jame rengti muzikos atlikėjai ir mokytojai. 2011 m. integruotas į VDU.
2021 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo studijų miestelio (angl. campus) statybas Olandų g. (Antakalnis).[5]
Pavadinimai
redaguoti- 1945–1949 m. Vilniaus konservatorija;
- 1949–1990 m. Lietuvos valstybinė konservatorija / LSSR konservatorija;
- 1990–1992 m. Lietuvos konservatorija;[6]
- 1992–2004 m. Lietuvos muzikos akademija (LMA);[7]
- Nuo 2004 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA).
Konservatorijos pavadinimas priklauso aukštesniojo mokslo įstaigos statusą turinčiai meno mokyklai – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijai.
Rektoriai
redaguoti- 1945–1949 m. kompozitorius Jonas Bendorius
- 1949–1983 m. pianistas prof. Jurgis Karnavičius
- 1983–1994 m. kompozitorius prof. Vytautas Laurušas
- 1994–2005 m. muzikologas prof. dr. Juozas Antanavičius
- 2005–2011 m. akordeonininkas prof. Eduardas Gabnys[8]
- 2011–2021 m. pianistas prof. Zbignevas Ibelgauptas[9][10]
- 2021–2026 m. muzikologė doc. dr. Judita Žukienė[11][12]
Kadencija – 5 m. Tas pats žmogus rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės.[13]
Veikla
redaguotiAkademija rengia:
- Muzikus (solo atlikėjus ir improvizatorius, orkestrantus, akompaniatorius[14], siekiančius įvaldyti klavišinius, styginius, pučiamuosius ar mušamuosius instrumentus, chorinės ir orkestrinės muzikos dirigentus);
- Aktorius, režisierius (sceninės muzikos, teatro, kino, televizijos), garso operatorius;
- Menotyrininkus (mokslininkus): muzikologus (muzikos teorijos ir istorijos, etninės muzikos, muzikos estetikos, muzikos filosofijos[15] ir kitų muzikos mokslo krypčių specialistus), teatrologus, kino mokslo specialistus;
- Šių sričių pedagogus, lektorius, kritikus, publicistus, vadybininkus ir administratorius.
Per 70 m. akademiją baigė virš 9500 specialistų.
Akademija kasmet surengia ~400 viešų nemokamų koncertų. Rengia spektaklius, tarptautinius seminarus, festivalius, konkursus. Dalyvauja tarptautinėse programose ir projektuose.
Kasmet dešimtys akademijos studentų, pedagogais dirbančių menininkų, įv. kolektyvai ir jų vadovai lankosi užsienio šalyse.
Padaliniai
redaguoti
Akademiniai padaliniairedaguotiVeikia 4 fakultetai: Muzikos fakultetasredaguotiKatedros:
|
Teatro ir šokio fakultetasredaguotiKatedros:
Nacionalinė kino mokyklaredaguotiDaugiau nei 30 metų akademijoje gyvavusi Teatro ir kino fakulteto Kino ir televizijos katedra, nuo 2024 m. rudens reorganizuota į savarankišką padalinį. Klaipėdos fakultetasredaguotiKatedros:
|
Biblioteka
redaguotiKaupia specializuotą muzikos, teatro, kino ir kitų meno šakų išteklių fondą.
Adresai
redaguoti
LMTA Centriniai rūmai LMTA II (Kongresų) rūmai, Muzikos fakultetas
LMTA IV (Sluškų) rūmai, |
LMTA V rūmai LMTA VI rūmai LMTA Vilniaus bendrabutis LMTA studijų miestelis LMTA Klaipėdos fakultetas |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ https://rekvizitai.vz.lt/imone/lietuvos_muzikos_ir_teatro_akademija/
- ↑ https://lmta.lt/wp-content/uploads/2017/11/LMTA_2021_METU_ATASKAITA.pdf
- ↑ https://www.15min.lt/kultura/naujiena/teatras/lmta-klaipedos-fakulteto-jubiliejus-sveikinimus-apvainikuos-vargonu-muzika-283-1573874
- ↑ https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/ku-menu-akademija-jungiama-prie-lmta-233-878144
- ↑ „Lietuvos muzikos ir teatro akademija pradeda studijų miestelio statybas“. delfi.lt. Delfi. 2021-08-31. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ Lietuvos muzikos ir teatro akademija(parengė Ona Juozapaitienė; Birutė Žalalienė; MELC). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-12).
- ↑ „Dėl Lietuvos konservatorijos pavadinimo pakeitimo“. 1992 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. I-2577. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ „Naujasis LMTA rektorius kels muziko profesijos prestižą“. delfi.lt. Delfi. ELTA. 2005-03-10. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ https://sc.bns.lt/view/item/208920
- ↑ „Išrinkta nauja LMTA rektorė“. delfi.lt. Delfi. 2021-08-27. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1654770/lietuvos-muzikos-ir-teatro-akademijos-rektore-inauguruota-zukiene
- ↑ https://www.muzikusajunga.lt/naujiena/judita-zukiene-profesionalumas-ir-kurybingumas-svarbiausia
- ↑ Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statutas
- ↑ https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/akompaniatorius
- ↑ muzikos filosofija(parengė Rūta Stanevičiūtė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-12).
- ↑ https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2018/12/07/lmta-pardave-pastata-sostines-gedimino-prospekte