Kuko kalno nacionalinis parkas
Kuko kalno (Aorakio) nacionalinis parkas | |
---|---|
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas) | |
Hukerio upės slėnis
| |
Vieta: | Kenterberio regionas, Naujoji Zelandija |
Artimiausia didesnė gyvenvietė: | Maunt Kukas |
Koordinatės: | 43°44′00″ p. pl. 170°06′00″ r. ilg. / 43.73333°š. pl. 170.10000°r. ilg. |
Plotas: | 707 km² |
Įkurtas: | 1953 m. |
Valdymas: | N. Zelandijos apsaugos departamentas |
Vikiteka: | Kuko kalno nacionalinis parkas |
UNESCO | (angl.) (pranc.): 551 |
Kuko kalno (Aorakio) nacionalinis parkas (angl. Aoraki / Mount Cook National Park) – saugoma gamtos teritorija Naujojoje Zelandijoje, Pietų salos vidurio vakarinėje dalyje, Kenterberio regione. Įkurtas 1953 m. Parkas patenka į UNESCO pasaulio paveldo objektą – Te Vahipounamu.[1]
Parkas vakaruose ribojasi su Vestlando nacionaliniu parku. Tęsiasi 65 km sulig pagrindiniu Pietų Alpių kalnagūbriu. Parke iškilusios 27 viršūnės, viršijančios 3000 m aukštį; tarp jų – aukščiausias šalyje Kuko (Aorakio) kalnas (3754 m). Tarp kalnų plyti slėniai, šlaitais leidžiasi ledynai.[1]
Daugiau, negu trečdalį parko ploto sudaro ledynai ir sniegynai. Pagrindinės upės – Tasmanas, Godlis ir Merčisonas. Jos išteka iš tokių pat pavadinimų ledynų. Šlaituose auga notofagai, varpinių žolynai, alpiniai krūmokšniai, olearijos, Plagianthus, lapšakiai. Būdingi paukščiai – kėjos, uolinės pitos (Xenicus gilviventris), Naujosios Zelandijos sakalai, balandžiai, viršuodegės (Rhipidura), australiniai spygliasnapiniai ir kiti. Yra invazinių žinduolių – tauriųjų elnių, gemzių, tarų, sulaukėjusių kačių.[1]
Populiarus laipiojimas uolomis, slidinėjimas, medžioklė, žygiavimas.[1]
-
Kuko kalnas
-
Tasmano ežeras
-
Alpinės pievos