Konstantinas Kurnatauskas

Konstantinas Kurnatauskas
Gimė	1878 m. balandžio 9 d. Mintauja, Latvija
Mirė	1966 m. vasario 3 d. (87 metai) Rastedė, Vokietija
Veikla	evangelikų reformatų kunigas

Konstantinas Kurnatauskas (1878 m. balandžio 9 d. Mintaujoje, Latvija – 1966 m. vasario 3 d. Rastedėje prie Oldenburgo, Vokietija) – Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, generalinis superintendentas, filosofijos daktaras.

Biografija

Konvento Polonia narys Tartu universitete

Užaugo evangelikų reformatų kunigo Oskaro Kurnatausko šešių vaikų šeimoje. Nuo 1897 m. studijavo teologiją Tartu universitete, 1899–1901 m. teologiją ir filosofiją Karaliaučiaus universitete, 1902–1903 m. istoriją ir filosofiją Leipcigo ir Erlangeno universitetuose. 1902 m. ordinuotas diakonu, 1903 m. – kunigu. 1903 m. suteiktas filosofijos daktaro laipsnis.

1903–1936 m. klebonas Kelmėje, be to, 1908–1913 m. ir 1921–1931 m. administravo Kėdainių, 1912 m. Naujamiesčio (Panevėžio apskr.), 1918–1919 m. Deltuvos ir 1919–1921 m. Seirijų parapijas, 1913–1914 m. antrasis (vokiečių k.) pamokslininkas Vilniuje.

1920 m. Kelmėje su kitais įsteigė Švietimo draugijos skyrių, 1921 m. – Kelmės gimnaziją, iki 1925 m. jos direktorius, 1925–1927 m. ir 1936–1938 m. gimnazijos mokytojas. Nuo 1925 m. Vytauto Didžiojo universiteto Evangelikų teologijos fakulteto docentas, 1928–1936 m. kviestinis profesorius.

1921–1924 m. Vilniaus evangelikų reformatų Sinodo kolegijos viceprezidentas. Dirbo Sinodo archyvų komisijoje Vilniuje, su kitais parengė Sinodo archyvinių šaltinių, jų trys sąsiuviniai išspausdinti leidinyje „Monumenta Reformationis Polonicae et Lithuanicae 1913–1920 m.“ 1925–1931 m. redagavo žurnalą „Mūsų žodis“. Atstovavo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai pasauliniuose kongresuose 1925 m. Kardife, 1927 m. Budapešte, 1929 m. Hagoje, 1938 m. Larvike (Norvegija). 1938 m. ordinuotas Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios generaliniu superintendentu. Jo pastangomis 1940 m. Vilniaus reformatų bendruomenė integruota į Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčią.

Generalinis superintendentas (1938 m.)

1941 m. išvyko į Vokietiją. 1953 m. išeivijos sinode Saleme (JAV) išrinktas Lietuvos išeivijos evangelikų reformatų bažnyčios generaliniu superintendentu. Dalyvavo Pasaulio evangelikų reformatų bažnyčių konferencijoje Prinstone (Niu Džersio valstija) ir Pasaulio bažnyčių sąjungos konferencijoje Evastone (Ilinojaus valstija).

Bibliografija

• Reformacijos žlugimas Lenkijoje (vok. Der Verfall der Reformation in Polen), 1904 m.
• Jono Kalvino reikšmė reformacijai (lenk. Znaczenie Jana Kalwina dla Reformacji), 1909 m.
• Konfesija, arba Visuotinis tikėjimo išpažinimas Lenkijos krikščioniškose Bažnyčiose 1570 m. (Konfesja albo wyznanie wiary powszechnej košciolčn chrzešcijanskich polskich 1570 r.), 1920 m.
• Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios praeities apžvalga ir dabartinė padėtis (angl. Review of the Past Evangelical Reformed Church in Lithuania and the Present Status), 1921 m.
• Reformatų bažnyčia Lietuvoje (Die Reformierte Kirche in Litauen), 1924 m.
• Hebrajų kalbos vadovėlis, 1928 m.
• Jobo knygos problema ir graikų tragedija, 1928 m.
• Jėzus Kristus Talmude, 1930 m.
• Senojo Testamento svarba krikščioniškajai bažnyčiai, 1930 m.