Kiborgas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kiborgas (angl. cyborg) – organizmas, kurio natūralios biologinės galimybės papildytos nebiologiniais organais, panaudojančiais techninės kibernetikos galimybes.
Tai mokslinės fantastikos, mokslo populiarinimo literatūros terminas, naudojamas kalbant apie galimą ateitį ir galimas technines žmogaus modifikacijas.
Kiborgizuojančiais priedais laikomi:
- smegenis ir/ar likusią nervų sistemą, jutimo organus papildantys ir/ar sustiprinantys kibernetiniai įtaisai. Pvz., akis, matanti UV spektre; jungtys, leidžiančios nuotoliniu būdu prisijungti prie kompiuterinių tinklų; atminties įrenginiai, leidžiantys įsiminti didžiulius kiekius informacijos ir t. t.
- atramos-judėjimo sistemą papildantys ir/ar sustiprinantys adaptyvūs įtaisai (pvz., dirbtiniai raumenys, kurių susitraukimų jėga reguliuojama pagal poreikį).
- širdies veiklą ir kraujotaką optimizuojantys įtaisai
- ir t. t.
Kiborgizacija gali būti dvejopa:
- Atstatomoji kiborgizacija. Dirbtinis organas implantuojamas vietoj pažeisto ar prarasto natūralaus. Pvz., dirbtinė akis vietoj sužalotos biologinės akies.
- Praplečiamoji kiborgizacija. Dirbtinis organas suteikia naujas galimybes ar sustiprina iš anksčiau turimas galimybes. Pvz., prie ausies implantuojamas priedas radijo imtuvas, kuris leidžia tiesiogiai priimti radijo signalus ir kaip transformuotą garso signalą tiesiogiai perduoti į klausos nervą.
Kilmė
redaguoti| Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
Žmogaus-mašinos koncepcija mokslinėje fantastikoje plačiai paplito prieš Antrąjį pasaulinį karą, kai 1843 m. Edgaras Alanas Po aprašė žmogų su dideliais protezais istorijoje „The Man That Was Used Up“.
Kiborgo sąvokos neaiškumas
redaguotiDabartinėje kultūroje kiborgo sąvoka yra pakankamai neaiški. Neretai kiborgais laikomi ir organizmai, kurie papildyti bet kokiais dirbtiniais organais. Tokiu atveju kiborgu tektų vadinti ir žmones su implantuotais dirbtiniais klubo sąnariais ar su implantuotais dantimis, nors šie implantai su kibernetika neturi nieko bendro. Tuo tarpu žmogus su kelių režimų širdies stimuliatoriumi (dirbtiniu ritmo vedliu), kuris keičia širdies ritmą pagal apkrovą, labiau pagrįstai gali būti laikomas „minimaliu“ kiborgu.
Tą painiavą papildo ir tai, kad bet kokie sustiprinantys priedai ir tobulesni implantai neretai vadinami bioniniais implantais, o organizmai su tokiais implantais automatiškai priskiriami prie kiborgų.
Kiborgo sąvokos ryšiai su kitomis sąvokomis
redaguotiDidėjant kiborgizacijos lygiui kiborgas darosi vis labiau dirbtinis, kol virsta androidu – žmogaus pavidalo robotu.