Kazimiera Galaunienė

Kazimiera Galaunienė
Gimė 1924 m. rugpjūčio 15 d.
Piliuona, Aukštosios Panemunės valsčius
Mirė 2016 m. gegužės 5 d. (91 metai)
Kaunas
Sutuoktinis (-ė) Paulius Galaunė
Veikla Lietuvos muziejininkė, meno istorikė
Alma mater Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai

Kazimiera Galaunienė (g. 1924 m. rugpjūčio 15 d. Piliuonoje, Aukštosios Panemunės valsčius, Kauno apskr. – 2016 m. gegužės 5 d. Kaune) – Lietuvos muziejininkė, meno istorikė.

Biografija

redaguoti

Vyras Paulius Galaunė. 19441945 m. dirbo Piliuonos pradžios mokykloje. 19451950 m. studijavo muziejininkystę Vilniaus universitete.

19491950 m. Lietuvos mokslų akademijos Istorijos ir etnografijos muziejaus, 19501952 m. Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Etnografijos sektoriaus mokslo darbuotoja. 1952 m. už dalyvavimą pasipriešinime sovietiniam okupaciniam režimui kalėjo Archangelsko sr. Jarcevo moterų lageryje. 1956 m. grįžo į Lietuvą. 19571959 m. ir 19611983 m. dirbo Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, 19651974 m. Liaudies meno skyriaus vedėja, 19591960 m. – Lietuvos valstybinėje respublikinėje bibliotekoje Kaune. Nuo 1988 m. P. Galaunės kultūrinio palikimo saugotoja ir tvarkytoja. Jos iniciatyva 1996 m. Kaune įsteigtas Nacionalinio Čiurlionio dailės muziejaus padalinys – Adelės ir Pauliaus Galaunių namai. Sudarė P. Galaunės raštų bibliografiją. Parašė prisiminimus apie diplomatą J. Urbšį, teisės profesorių T. Petkevičių, J. Jablonskyte-Petkevičienę ir V. Kisarauską, muziejininkę A. Mikėnaitę.[1]

Bibliografija

redaguoti
  • Paulius Galaunė: Dailės ir kultūros baruose, 1970 m.;
  • Lietuvių liaudies menas. Drabužiai, albumas su kitais, 1974 m.;
  • Lietuvių liaudies menas, albumas su kitais, kn. l, 1993 m.

Įvertinimas

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Irena DobrovolskaitėKazimiera Galaunienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 351 psl.