Kazimiera Galaunienė
Kazimiera Galaunienė | |
---|---|
Gimė | 1924 m. rugpjūčio 15 d. Piliuona, Aukštosios Panemunės valsčius |
Mirė | 2016 m. gegužės 5 d. (91 metai) Kaunas |
Sutuoktinis (-ė) | Paulius Galaunė |
Veikla | Lietuvos muziejininkė, meno istorikė |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Žymūs apdovanojimai | |
Kazimiera Galaunienė (g. 1924 m. rugpjūčio 15 d. Piliuonoje, Aukštosios Panemunės valsčius, Kauno apskr. – 2016 m. gegužės 5 d. Kaune) – Lietuvos muziejininkė, meno istorikė.
Biografija
redaguotiVyras Paulius Galaunė. 1944–1945 m. dirbo Piliuonos pradžios mokykloje. 1945–1950 m. studijavo muziejininkystę Vilniaus universitete.
1949–1950 m. Lietuvos mokslų akademijos Istorijos ir etnografijos muziejaus, 1950–1952 m. Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Etnografijos sektoriaus mokslo darbuotoja. 1952 m. už dalyvavimą pasipriešinime sovietiniam okupaciniam režimui kalėjo Archangelsko sr. Jarcevo moterų lageryje. 1956 m. grįžo į Lietuvą. 1957–1959 m. ir 1961–1983 m. dirbo Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, 1965–1974 m. Liaudies meno skyriaus vedėja, 1959–1960 m. – Lietuvos valstybinėje respublikinėje bibliotekoje Kaune. Nuo 1988 m. P. Galaunės kultūrinio palikimo saugotoja ir tvarkytoja. Jos iniciatyva 1996 m. Kaune įsteigtas Nacionalinio Čiurlionio dailės muziejaus padalinys – Adelės ir Pauliaus Galaunių namai. Sudarė P. Galaunės raštų bibliografiją. Parašė prisiminimus apie diplomatą J. Urbšį, teisės profesorių T. Petkevičių, J. Jablonskyte-Petkevičienę ir V. Kisarauską, muziejininkę A. Mikėnaitę.[1]
Bibliografija
redaguotiĮvertinimas
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Irena Dobrovolskaitė. Kazimiera Galaunienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 351 psl.