Juozas Krūminas
Juozas Krūminas | |
---|---|
Gimė | 1914 m. vasario 8 d. Palionė, Gelvonų valsčius |
Mirė | 1951 m. birželio 1 d. (37 metai) Edmundštalis, Vokietija |
Veikla | poetas, vertėjas, žurnalistas |
Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas |
Juozas Krūminas (slapyvardis Juozas Palionis, 1914 m. vasario 8 d., senuoju stiliumi sausio 26 d. Palionė, Gelvonų valsčius, Ukmergės apskritis – 1951 m. birželio 1 d. Edmundštalis, palaidotas Špakenberge, prie Hamburgo) – Lietuvos poetas, vertėjas, žurnalistas.
Biografija
redaguotiStudijavo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Nuo 1937 m. bendradarbiavo leidiniuose „Lietuvos žinios“, „Naujoji Romuva“, „Prošvaistė“, „Pranciškonų pasaulis“, „Savaitė“, „Žiburėlis“. 1940 m. vadovavo dienraščio „Tarybų Lietuva“ literatūriniam skyriui. 1941 m. redagavo žurnalą „Pionierius“. 1941–1944 m. dirbo Kauno radiofone, leido šapirografuotą pogrindžio laikraščio „Tautos žodis“. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Hafkruge, Noištate bei Geštachte (Šlėzvigas-Holšteinas) karo pabėgėlių stovyklose 1945–1948 m. leido ir redagavo literatūrinį žurnalą „Gintaras“ (pirmasis nr. išėjo pavadinimu „Baltija“), parašė vienveiksmių pjesių. Nuo 1948 m. dirbo gimnazijoje Špakenberge. Antrojo pasaulinio karo metais bendradarbiavo laikraštyje „Į Laisvę“, „Ateitis“, po karo – Vokietijoje einančiame laikraštyje „Tremties metų almanachas“, JAV lietuvių periodiniuose leidiniuose „Aidai“, „Draugas“, „Šv. Pranciškaus varpelis“, „Žvaigždė“. [1]
Kūryba
redaguotiRomanuose vaizduojami paskutiniai nepriklausomybės metai ir 1940 m. sovietinė okupacija. Poezijoje vyrauja patriotinė tematika, istorinė baladė. Išvertė, su kitais, V. Korolenkos, A. Tolstojaus, Dž. B. Šo, S. Lagerlof ir kt. kūrinių. Paliko kūrybos rankraščių.[2]
Bibliografija
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 249 psl.
- ↑ Juozas Krūminas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 140 psl.