Julijų–Klaudijų dinastija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Julijų–Klaudijų dinastijaRomos imperatorių dinastija, valdžiusi 27 m. pr. m. e. – 68 m. e. m. Jai priklausė pirmieji penki Romos imperijos epochos imperatoriai:

Senovės Romos istorija
Priešistorinė Italija
Etruskai
Didžioji Graikija
Romos karalystė
Romos respublika
Romos imperija
Julijų-Klaudijų dinastija > Flavijų dinastija > Nervų-Antoninų dinastija > Severų dinastija > Konstantinų dinastija > Valentinianų dinastija > Teodosų dinastija
Vakarų Romos imperija
Italijos istorija
   Šis straipsnis turi paveikslėlių su terminais kita kalba
Jei galite, išverskite arba pakeiskite lietuviškais.
Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Julijų–Klaudijų genealoginis medis

Kartais pirmuoju valdovu ir dinastijos įkūrėju laikomas Julijus Cezaris, tačiau jis nebuvo imperatorius ir neturėjo ryšių su Klaudijų gimine. Pradedant Augustu, šie penki imperatoriai buvo susiję su Julijų ir Klaudijų giminėmis kraujo ryšiais bei per juridinius įsivaikinimus.

Julijų–Klaudijų dinastijos imperatorių valdymas buvo ganėtinai panašus. Visi išplėtė Romos Imperijos teritoriją, pradėjo didelių statybų projektus, visi turėjo didelį populiarumą tarp plebėjų tačiau nesutarė su nobilitetu. Visi, išskyrus galbūt Klaudijų, vykdė didelio masto savo politinių priešininkų trėmimus bei žudymus. Visus buvo bandyta nuversti įvairiais sąmokslais, dažnai bandant atstatyti Romos respubliką. Senovės istorikai (Tacitas, Svetonijus, Kasijus Dionas) juos (ypač Tiberijų, Kaligulą ir Neroną) vaizdavo kaip garbėtroškas, savanaudžius, seksualinius iškrypėlius ir kraujo ištroškusius tironus.

Be Cezario, kiti žymesni su šia dinastija susiję žmonės buvo Markas Vipsanijus Agripa (Kaligulos senelis ir Nerono prosenelis) ir Markas Antonijus (Augusto sesers Oktavijos vyras ir per vaikus su ja – Kaligulos, Klaudijaus ir Nerono giminė).

Paskutinis dinastijos imperatorius Neronas valdžią ir gyvenimą baigė savižudybe bėgdamas iš Romos dėl kilusio sąmokslo. Vėlesnis metus trukęs periodas vadinamas keturių imperatorių metais, paskui valdė Flavijų dinastija.