Gvinėjos įlanka

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gvinėjos įlanka – Atlanto vandenyno dalis pietvakarių Afrikos pakrantėje. Istoriškai taip susiklostė, kad pietvakarių Afrikos krantas į šiaurę nuo įlankos vadinosi Aukštutine Gvinėja, o į rytus – Žemutine Gvinėja. Gvinėjos vardas davė pavadinimus ir trims valstybėms Afrikoje: Gvinėjai, Bisau Gvinėjai ir Pusiaujo Gvinėjai, taip pat ir Naujosios Gvinėjos salai pietryčių Azijoje.

Įlankos plotas 1,5 mln. km². Didžiausias gylis 6363 m. Šiaurės rytuose dalijasi į 2 įlankas – Biafros ir Benino. Gausu nedidelių vulkaninių salų (Biokas, San Tomė, Prinsipė). Didžiausi uostai: Abidžanas (Dramblio Kaulo Krantas), Akra, Tema, Sekondis-Takoradis (visi – Gana), Lomė (Togas), Lagosas (Nigerija), Librevilis (Gabonas).

Salos

Gvinėjos įlankoje yra salų, didžiausios iš jų yra pietvakarių ir šiaurės rytų salų grandinėje, kuri suformuoja dalį Kamerūno linijos.

Anobonas, dar žinomas kaip Pagalu arba Pigalu, – sala, kuri priklauso Pusiaujo Gvinėjai.
Bobovasi sala – sala vakarinėje Afrikos pakrantėje, priklauso vakariniam Ganos regionui.
Biokas – sala vakarinėje Afrikos pakrantėje, priklauso Pusiaujo Gvinėjai.
Koriskas – sala, priklausanti Pusiaujo Gvinėjai.
Didysis Elobėjus ir Mažasis Elobėjus – dvi salos, kurios priklauso Pusiaujo Gvinėjai.
San Tomė ir Prinsipė (oficialiai Demokratinė San Tomė ir Prinsipės respublika) – dviejų salų valstybė, buvusi Portugalijos kolonija. Sudaryta iš San Tomės ir Prinsipės salų, kurios viena nuo kitos nutolusios 140 km, o nuo Gabono krantų – apie 225–250 km. Abi salos priklauso Kamerūno ugnikalnių linijai.