Graužikai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šis straipsnis apie graužikų būrį. Apie kaimą skaitykite straipsnyje Graužikai (Kelmė).

Rodentia
Degu (Octodon degus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Potipis: Stuburiniai ( Vertebrata) Antklasis: Amniotai ( Amniota) Klasė: Žinduoliai ( Mammalia) Būrys: Graužikai ( Rodentia)

Graužikai (Rodentia) – gausiausias rūšių skaičiumi žinduolių būrys. Galūnės penkiapirštės, griaučiuose visada yra raktikauliai, kurie skirtingų graužikų grupių išsivystę nevienodai. Priekiniai dantys dideli, lenkti, kalto formos, gelsvų atspalvių, neturintys šaknų. Stambūs 2 viršutiniai ir apatiniai kandžiai, iltinių dantų nėra, todėl tarp kandžių ir skruostinių dantų yra tarpas (diastema). Dantys auga visą gyvenimą. Visaėdžių graužikų skruostiniai dantys gumburiuoti, o augalėdžių iš tų gumburų būna susidariusios kietos skersinės emalio raukšlės. Judindamas apatinį žandą pirmyn ir atgal, gyvūnas pertrina šiurkštų augalinį maistą. Iš viso turi iki 22 dantų, pieniniai dantys redukuoti.

Graužikų žarnynas ilgas, akloji žarna didelė (visaėdžių mažesnė). Dauguma graužikų gyvena neilgai, tačiau jie labai vislūs. Lytiškai subręsta anksti, veda daug jauniklių. Be to, smulkūs graužikai kasmet veda po 3-4 vadas. Jaunikliai gimsta labai nevienodai išsivystę: pelinių graužikų – pliki ir akli, o bebro ir jūros kiaulytės – apaugę plaukais ir greitai pradeda regėti.

Gyvenimo būdas labai įvairus. Artėjant žiemai, daugelis krauna maisto atsargas arba giliai įminga. Stepėse bei dykumose, išdegus nuo kaitros žolinei augalijai, kai kurie graužikai įminga ir vasarą. Graužikai gamtoje labai svarbūs. Jais minta įvairūs ropliai, dauguma paukščių ir žinduolių. Daugelio vertingas kailis. Tačiau yra ir žemės ūkio kenkėjų, o kai kurie platina pavojingas ligas.

Sistematika

Pasaulyje yra apie 1700 rūšių. Lietuvoje – 21. Graužikų sistematika nenusistovėjusi. Vieni teriologai juos pagal žando raumenis skirsto į 3 pobūrius: voveriniai graužikai (Sciuromorpha), peliniai graužikai (Myomorpha) ir kaviomorfinai graužikai (Caviomorpha). Kiti skirsto į du pobūrius (Sciurognathi ir Hystricognathi):

Pobūris. Sciurognathi

• Šeima. Voveriniai (Sciuridae): voverės, voverės skraiduolės, burundukai, švilpikai, prerijų šunyčiai ir kt.
• Šeima. Aplodontiniai, arba Kalnų bebrai (Aplodontidae)
• Šeima. Bebriniai (Castoridae): bebrai
• Šeima. Dygiauodegės voverės skraiduolės (Anomaluridae)
• Šeima. Pėdūnai, arba Ilgapėdiniai (Pedetidae): vienintelė rūšis – ilgapėdis (Pedetes capensis).
• Šeima. Gundiniai (Ctenodactylidae)
• Šeima. Miegapeliniai (Gliridae): Lietuvoje gyvena 4 miegapelių rūšys.
• Šeima. Goferiniai (Geomyidae)
• Šeima. Maišiaskruosčiai šokliniai (Heteromyidae)
• Šeima. Sicistiniai (Zapodidae)
• Šeima. Šokliniai (Dipodidae): Lietuvoje gyvena sicista.
• Šeima. Dygieji miegapeliniai žiurkėnai (Platacanthomyidae)
• Šeima. Akliniai (Spalacidae)
• Šeima. Peliniai žiurkėnukai (Calomyscidae)
• Šeima. Kiškialūpiniai žiurkėnai (Nesomyidae)
• Šeima. Žiurkėniniai (Cricetidae): lemingai, žiurkėnai, pelėnai, ondatros ir kt. Lietuvoje gyvena 6 rūšys.
• Šeima. Peliniai (Muridae): pelės, žiurkės, smiltpelės ir kt. Lietuvoje gyvena 8 rūšys.

Pobūris. Hystricognathi

• Šeima. Laonastidae
• Šeima. Dygliatriušiniai (Hystricidae): dygliatriušiai.
• Šeima. Ursoniniai (Erethizontidae)
• Šeima. Afrikinės nendryninės žiurkės (Thryonomyidae)
• Šeima. Uolinės žiurkės (Petromuridae)
• Šeima. Smėliarausiniai (Bathyergidae)
• Šeima. Aštuondantiniai (Octodontidae): degu
• Šeima. Dygliažiurkės (Echimyidae)
• Šeima. Hutiniai (Capromyidae)
• Šeima. Agutiniai (Dasyproctidae): agučiai, pakos ir kt.
• Šeima. Nutriniai (Myocastoridae): Lietuvoje auginamos nutrijos.
• Šeima. Pakaraniniai (Dinomyidae)
• Šeima. Jūrų kiaulytės (Caviidae)
• Šeima. Kapibariniai (Hydrochoeridae)
• Šeima. Šinšiliniai (Chinchillidae)
• Šeima. Šinšilžiurkiniai (Abrocomidae)

Lietuvos graužikai

• Voverė skraiduolė (Pteromys volans). Lietuvoje buvo rasta XVIII a., todėl ieškotina.
• Paprastoji voverė (Sciurus vulgaris)
• Upinis bebras (Castor fiber)
• Lazdyninė miegapelė (Muscardinus avellanarius)
• Ąžuolinė miegapelė (Eliomys quercinus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
• Miškinė miegapelė (Dryomys nitedula). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
• Didžioji miegapelė (Glis glis). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
• Beržinė sicista (Sicista betulina). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
• Naminė pelė (Mus musculus)
• Dirvinė pelė (Apodemus agrarius)
• Geltonkaklė pelė (Apodemus flavicollis)
• Miškinė pelė (Apodemus sylvaticus)
• Mažoji miškinė pelė (Apodemus uralensis)
• Pelė mažylė (Micromys minutus)
• Pilkoji žiurkė (Rattus norvegicus)
• Juodoji žiurkė (Rattus rattus)
• Rudasis pelėnas (Clethrionomys glareolus)
• Vandeninis pelėnas (Arvicola terrestris)
• Paprastasis pelėnas (Microtus arvalis)
• Pelėnas dvynys (Microtus rossiaemeridionalis)
• Pelkinis pelėnas (Microtus oeconomus)
• Pievinis pelėnas (Microtus agrestis)
• Ondatra (Ondatra zibethica)

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.