Friedrich Wilhelm Murnau

F. W. Murnau
Gimimo vardas	Friedrich Wilhelm Plumpe
Gimė	1888 m. gruodžio 28 d. Bylefeldas (Vokietijos Imperija)
Mirė	1931 m. kovo 11 d. (42 metai) Santa Barbara (JAV)
Veikla	kino režisierius
Vikiteka	Friedrich Wilhelm Murnau

Frydrichas Vilhelmas Murnau (vok. Friedrich Wilhelm Murnau, geriau žinomas kaip F. W. Murnau, g. 1888 m. gruodžio 28 d. Bylefelde, Vokietijos imperija – m. 1931 m. kovo 11 d. Santa Barbaroje, JAV) – vienas įtakingiausių nebyliojo kino laikotarpio Vokietijos kino režisierių. Aktyvus XX a. 3-iojo dešimtmečio ekspresionizmo judėjimo Vokietijos kine veikėjas. Kai kurie F. W. Murnau nebyliojo kino filmai pražuvo, bet daugelis išliko.

Karjera

Ankstyvieji metai

Frydrichas Vilhelmas Plumpė (Friedrich Wilhelm Plumpe) gimė Bylefelde (Vestfalijos provincija). Heidelbergo universitete studijavo meno istoriją. Savo naująją pavardę Murnau pasirinko pagal Vokietijos miestą Murnau prie Štafelzės. Pirmajame pasauliniame kare tarnavo karo lakūnu, o 1919 m. pastatė savo pirmąjį filmą „Berniukas mėlynais drabužiais“ (vok. Der Knabe in Blau).

Vokiški filmai

Žinomiausias F. W. Murnau filmas yra „Nosferatu“, 1922 m. sukurta Bremo Stoukerio romano „Drakula“ ekranizacija, dėl kurios B. Stoukerio našlė padavė režisierių į teismą dėl autoriaus teisių pažeidimo. F. W. Murnau pralaimėjo bylą ir privalėjo sunaikinti visas filmo juostas, bet neteisėtos kopijos išliko. Vampyras, kurį vaidino Vokietijos teatro aktorius Maksas Šrekas (Max Schreck), buvo panašus į žiurkę, kurios platindavo marą. Žodis „nosferatu“ buvo paimtas iš B. Stoukerio romano, kuriame vietiniai rumunai taip vadino grafą Drakulą ir, tikriausiai, kitus nemirėlius.

Ne mažiau reikšmingas F. W. Murnau darbas yra „Paskutinis žmogus“ (vok. Der Letzte Mann, 1925 m.), kurio scenarijų parašė Karlas Mazeris (Carl Mayer), labai iškilus Kammerspiel kino judėjimo veikėjas, o vaidmenį sukūrė aktorius Emilis Janingsas (Emil Jannings). Filme buvo panaudotas subjektyvus kino kameros regėjimo laukas, kai kamera „mato“ veikėjo akimis, o veikėjo psichologinė būsena perteikiama vaizdo stilium. Savo turiniu ši juosta taip pat žengė pirmuosius žingsnius cinéma vérité judėjimo link. Kitaip nei dauguma F. W. Murnau darbų, technine prasme „Paskutinis žmogus“ laikomas Kammerspiel, o ne ekspresionistiniu filmu.

Paskutinis F. W. Murnau Vokietijoje sukurtas filmas buvo didelio biudžeto „Faustas“ (vok. Faust, 1926 m.) su Giosta Ekmanu (Gösta Ekman) pagrindiniame vaidmenyje, Emiliu Janingsu Mefistofelio vaidmenyje ir Kamila Horn (Camilla Horn) Gretchen vaidmenyje. F. W. Murnau filmas remiasi senesniąja Fausto legendinės pasakos tradicija ir klasikine Gėtės versija. Vienoje garsiausių filmo scenų milžiniškas sparnuotas Mefistofelio pavidalas skrenda virš miesto, sėdamas maro sėklas.

Holivudas

1926 m. F. W. Murnau emigravo į Holivudą (JAV), kur pradėjo dirbti „20th Century Fox“ kino studijoje ir sukūrė „Saulėtekį“ (angl. Sunrise, 1927 m.), kuris kino žinovų laikomas vienu geriausių visų laikų filmų. „Saulėtekis“ sulaukė ne tik finansinės sėkmės ir pelnė kelias statulėles pirmojoje JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų ceremonijoje 1929 m. Akademijos apdovanojimą už išskirtinį meninį kūrinį (dabar Apdovanojimas už geriausią filmą) filmas pasidalijo su juosta „Sparnai“ (angl. Wings, 1927 m., rež. Viljamas A. Velmanas).

Kiti du F. W. Murnau filmai, neišlikusi juosta „Keturi velniai“ (angl. Four Devils, 1928 m.) ir „Miesto mergaitė“ (angl. City Girl, 1930 m.), buvo pritaikyti naujajam garsinio kino amžiui ir nesulaukė didelio pripažinimo. Prasti įvertinimai nuvylė F. W. Murnau, todėl jis pasitraukė iš „Fox“ kino studijos ir kurį laiką keliavo po Okeaniją.

Su dokumentikos pradininku Robertu Flajerčiu (Robert Flaherty) 1931 m. F. W. Murnau nukeliavo į Bora Bora kurti filmo „Tabu“ (angl. Tabu) Dėl kūrybinių nesutarimų su F. W. Murnau, R. Flajertis pasitraukė iš projekto, ir režisieriui teko užbaigti filmą pačiam. JAV šis filmas buvo išcenzūruotas, nes jame buvo vaizduojamos polinezietės moterys nuogomis krūtimis. Iš pradžių filmas buvo pusiau nebylus, pusiau garsinis, bet vėliau buvo perdarytas į nebylųjį – F. W. Murnau mėgstamą žanrą.

Mirtis

F. W. Murnau kapas ir Karlo Ludvigo Mazelio (Karl Ludwig Manzel) sukurtas biustas Stansdorfo Pietvakarių kapinėse

F. W. Murnau nesulaukė savo paskutinio filmo premjeros. 1931 m. kovo 11 d. jis žuvo automobilio avarijoje Santa Barbaroje (Kalifornijos valstija, JAV). Automobilį vairavo F. W. Murnau 14 metų amžiaus filipinietis tarnas Garsija Stivensonas (Garcia Stevenson), kuris žuvo toje pačioje avarijoje. Kadangi F. W. Murnau buvo homoseksualus, jo mirtį lydėjo gandai apie jo asmeninį gyvenimą. Vienas iš gandų buvo, kad F. W. Murnau atlikinėjo G. Stivensonui felaciją ir dėl to automobilis nuriedėjo nuo kelio. Kenetas Angeris (Kenneth Anger) savo knygoje „Holivudo Babilonas“ (angl. Hollywood Babylon) rašo: „Fox“ kino studijoje beveik visi žinojo, kad F. W. Murnau pirmenybę teikė gėjams aktoriams. F. W. Murnau mirtis 1931 m. sukėlė spėliojimų audrą.“

F. W. Murnau buvo palaidotas Stansdorfo Pietvakarių kapinėse (Südwest-Kirchhof Stahnsdorf) prie Berlyno. Laidotuvėse dalyvavo tik 11 žmonių. Tarp jų Robertas Flajertis, Emilis Janingsas, Greta Garbo ir Fricas Langas (Fritz Lang), pasakęs laidotuvių kalbą. G. Garbo užsakė F. W. Murnau mirties kaukę, kurią laikė ant savo darbo stalo, dirbdama Holivude.

Įtaka

2000 m. režisierius Edmuntas Elijasas Merigas (E. Elias Merhige) sukūrė filmą „Vampyro šešėlis“ (angl. Shadow of the Vampire), beletrizuotą pasakojimą apie tai, kaip buvo statomas filmas „Nosferatu“. F. W. Murnau vaidina Džonas Malkovičius (John Malkovich). Juostoje F. W. Murnau taip pasiryžęs sukurti tikrovišką filmą, kad grafo Orloko vaidmeniui net pasamdo tikrą vampyrą (vaid. Vilemas Defo (Willem Dafoe)).

Grupė „Murnau“ pasivadino režisieriaus F. W. Murnau vardu.

Filmografija

• „Berniukas mėlynais drabužiais“ (vok. Der Knabe in Blau, premjera 1919 m. birželio 28 d., neišliko)
• „Šėtonas“ (vok. Satanas, sukurtas 1919 m., premjera apie 1920 m. sausio 30 d., išliko fragmentas)
• „Kuprius ir šokėja“ (vok. Der Bucklige und die Tänzerin, premjera 1920 m. liepos 8 d., neišliko)
• „Januso galva“ (vok. Der Januskopf, premjera 1920 m. rugsėjo 17 d.)
• „Vakaras – naktis – rytas“ (vok. Abend - Nacht - Morgen, 1920 m. spalis, neišliko)
• „Ilgesys“ (vok. Sehnsucht, 1920 m. spalio 18 d., neišliko)
• „Kelionė į naktį“ (vok. Der Gang in die Nacht, 1920 m. gruodžio 13 d.)
• „Vaiduoklių pilis“ (vok. Schloß Vogelöd, 1921 m. balandis)
• „Marica“ (vok. Marizza, genannt die Schmuggler-Madonna, sukurtas 1921 m., premjera 1922 m. sausio 20 d., neišliko)
• „Nosferatu. Siaubo simfonija“ (vok. Nosferatu, eine Symphonie des Grauens, 1922 m. kovo 5 d.)
• „Deganti žemė“ (vok. Der brennende Acker, 1922 m. kovo 18 d.)
• „Fantomas“ (vok. Phantom, 1922 m. spalio 29 d.)
• „Išmetimas“ (vok. Die Austreibung, 1923 m. spalio 23 d., neišliko)
• „Didžiojo kunigaikščio finansai“ (vok. Die Finanzen des Großherzogs, 1924 m. sausio 7 d.)
• „Paskutinis žmogus“ (vok. Der letzte Mann, 1924 m. gruodžio 23 d.)
• „Ponas Tartiufas“ (vok. Herr Tartüff, 1926 m. sausio 25 d.)
• „Faustas“ (vok. Faust, 1926 m. spalio 14 d.)
• „Saulėtekis“ (angl. Sunrise, 1927 m. spalio 23 d.)
• „Keturi velniai“ (angl. 4 Devils, 1928 m. spalio 3 d., laikomas vienu geriausių režisieriaus darbų, neišlikęs)
• „Miesto mergaitė“ (angl. City Girl, 1930 m. gegužės 19 d.)
• „Tabu“ (angl. Tabu, 1931 m. kovo 18 d., išliko tik nebylioji filmo versija)

Taip pat skaitykite

• Kinas
• Kino istorija

Nuorodos

• Frydricho Vilhelmo Murnau fondas Archyvuota kopija 2011-09-29 iš Wayback Machine projekto., UFA, Bavaria, Terra, Tobis ir Berlin-Film kino kompanijų teisių perėmėjas
• F. W. Murnau IMDb kino duomenų bazėje
• F. W. Murnau biografija filmportal. de (vokiečių k.)