Fosfatai
Fosfatai – fosforo rūgšties druskos ir esteriai. Fosfato jonas yra neorganinis junginys, galintis sudaryti įvairias druskas.
Fosfatų druskos
redaguotiFosfatinės druskos skirstomos taip:
- ortofosfatai (fosforo, arba ortofosfato, rūgšties H3PO4 druskos)
- pirminiai arba divandenilio, fosfatai, dihidrofosfatai (pvz., KH2PO4, Ca(H2PO4)2);
- antriniai, arba monovandenilio, fosfatai, hidrofosfatai (pvz., K2HPO4, CaHPO4);
- tretiniai, arba neutralieji, normalieji, ortofosfatai (pvz., K3PO4, Ca3(PO4)2);
- polimeriniai (kondensuotieji) fosfatai
- polifosfatai (polifosfato rūgščių druskos Mn 2PnO3n 1);
- metafosfatai (metafosfato rūgšties druskos Mn(PO3)n);
- ultrafosfatai (MnKPnOn(5 K)/2).
Dauguma divandenilio fosfatų gerai tirpsta vandenyje, o iš kitų – tik šarminių metalų normalieji ortofosfatai. Kaitinami hidrofosfatai dehidratuoja ir susidaro polimeriniai fosfatai. Reakcijos schema: (n-2) MeH2PO4 (2Me2HPO4 (Men 2PnO3n 1 (n-1) H2O. n = polimerizacijos laipsnis.[1]
Dauguma fosfatų plačiai pritaikomi buitinėje ir pramoninėje chemijoje, trąšų gamyboje. Kalcio, amonio, kalio ir kiti fosfatai naudojami kaip fosforo trąšos, šarminių ir šarminių žemių metalų – kaip plovikliai ir vandens minkštikliai, kosmetikoje ir vaistų gamyboje, amonio‑vandenilio fosfatas (NH4)2HPO4 – audiniams apretuoti, kalcio ortofosfatas Ca3(PO4)2 – emalių, matinio stiklo gamyboje, kalcio-vandenilio fosfatai ir amonio‑vandenilio fosfatai – kaip feroelektrikai ir pjezoelektrikai. Polimeriniai fosfatai naudojami kaip minkštikliai, plovikliai, flotacijos reagentai.
Fosfatų esteriai
redaguotiFosfatų esteriai tai organiniai fosforo junginiai, kuriuose fosforas su molekulės organine dalimi susijungęs per kito elemento (deguonies, azoto, sieros) atomą.
Skirstomi taip:
- pirminiai (ROPO(OH)2);
- antriniai ((RO)2POOH);
- tretiniai arba neutralieji ((RO)3PO);
Gamtoje paplitę esteriai – nukleorūgštys, daugelis kofermentų, adenozin‑5′‑trifosfatas, vitaminai. Kai kurie esteriai naudojami kaip plastikų minkštikliai (pvz., tributilfosfatas, trikrezilfosfatas), kiti – kaip insekticidai.
Gamtiniai fosfatai
redaguotiTaip pat būna gamtiniai fosfatai. Tai mineralų klasė, kuriai dar priklauso arsenatai ir vanadatai. Skiriami paprastieji (su vienu anijonu) ir sudėtingieji (su dviem ir daugiau skirtingų anijonų), su vandeniu ir bevandeniai fosfatai. Žinoma >230 fosfatų klasės mineralų. Svarbiausi: apatito grupės mineralai (apatitas, fluorapatitas, chlorapatitas, karbonatapatitas, sulfatapatitas), monacitas, vivianitas, turkis.
Gamtiniai fosfatai kristalizuojasi iš specifinės šarminės magmos arba iš jūros vandens, kuriame gausu fosforo (fosforitai), taip pat susidaro hidroterminių ir pneumatolitinių procesų metu (monacitas, ksenotimas). Vivianitas susidaro pelkėse, jo randama ir tarpledynmečių organinėse nuogulose.[2]
Iš gamtinių fosfatų daugiausia gaminamos trąšos. Didžiausi fosfatų tiekėjai pasaulyje (2015 m.) yra Kinija (100 mln. t), Marokas (30 mln.), JAV (27,6 mln.), Rusija (12,5), Jordanija (7,5), Brazilija (6,7), Egiptas (5,5), Peru (4), Tunisas (4), Izraelis (3,3), Saudo Arabija (3,3), Vietnamas (2,7), Australija (2,6), Pietų Afrikos Respublika (2,2).[3] Šiek tiek fosfatų randama ir Lietuvoje (gavyba nevykdoma).
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Фосфаты,Большая советская энциклопедия, T. XXVII (Ульяновск—Франкфорт). – Москва: Советская энциклопедия, 1977
- ↑ Fosfatai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. Valentinas Kadūnas, Aivaras Kareiva psl.
- ↑ USGS Minerals Year Book – Phosphate Rock