Vikipedija

Europos liaudies partija

centro dešinioji Europos politinė partija
Europos Liaudies Partija
European People's Party
PrezidentasJoseph Daul (Pran.)
Įkurta1976 m. liepos 8 d. (1976-07-08)
BūstinėRue du Commerce / Handelsstraat 10, 1000
Briuselis, Belgija Belgija
Politinė ideologijaKonservatizmas, krikščioniškoji demokratija,[1] liberalkonservatizmas, proeuropietiškumas, Europietiškas federalizmas[2]
Politinė pozicijaCentro dešinė
Tarptautinė narystėTarptautinė demokratų sąjunga
SpalvosMėlyna     
Vietų skaičius Europos parlamente
220 / 751
Svetainė
Oficiali svetainė

Europos Liaudies Partija (ELP, angl. European People's Party) – centro dešiniųjų Europos politinė partija Europos Liaudies Partijai, kuri buvo įkurta 1976 m. Priklauso 72 narės-partijos iš 39 šalių, 15 Europos Sąjungos ir 5 ne Europos Sąjungos šalių Ministrai pirmininkai, 13 Europos komisarų (taip pat ir ES Prezidentas), Europos Sąjungos Tarybos pirmininkas ir 265 narius turinti didžiausia Europos Parlamento grupė.

TS-LKD yra Europos Liaudies Partijos narė, o per 2009 m. vykusius rinkimus pagal TS-LKD sąrašą išrinkti Europos Parlamento nariai Vytautas Landsbergis, Laima Liucija Andrikienė, Algirdas Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė yra EPP nariai.

Istorija

redaguoti

Europos Liaudies Partija (ELP), vienijanti centro dešiniųjų jėgas, turi gilias šaknis Europos žemyno istorijoje ir civilizacijoje. Ji buvo ta jėga, kuri vadovavo Europos projektui nuo pat jo inicijavimo.

ELP kildinama iš 1946 m. ar 1948 m. veikusio judėjimo Nouvelles Equipes Internationales, taip pat iš 1965 m. įkurtos Europos krikščionių demokratų sąjungos. Tačiau taip pat manoma, kad ELP šaknys galėjo kilti dar iš 1925 m. įkurtos demokratinių partijų organizacijos Secretariat International des partis démocratiques d’inspiration chrétienne.

ELP Manifestas

redaguoti

2009 m. balandžio mėnesį Kongreso Varšuvoje metu ELP patvirtino „Rinkimų manifestą“, kuris buvo centrinė kampanijos ašis rinkimuose į Europos Parlamentą 2009 m. Manifeste kviečiama:

  • Kurti naujas darbo vietas, tęsiant reformas ir investicijas į švietimą, mokymosi visą gyvenimą bei darbo programas, kad būtų sukurtos vienodos galimybės visiems.
  • Vengti protekcionizmo. Fiskalinė ir monetarinė politikos turi būti koordinuojamos.
  • Didinti skaidrumą ir priežiūrą finansų rinkose.
  • Paversti Europą „žaliųjų“ technologijų rinkos lydere.
  • Padidinti atsinaujinančios energijos dalį bent 20 % iki 2020 m.
  • Sudaryti palankesnes sąlygas šeimoms, kuriose abu tėvai yra dirbantys. Turi būti suteikiamos geresnės sąlygos vaiko priežiūrai ir aprūpinimui būstu, įdiegtos šeimai palankios mokesčių politikos, taip pat turi būti skatinamas gimstamumas.
  • Sukurti strategiją, kaip pritraukti kvalifikuotus darbuotojus iš viso pasaulio, kurie prisidėtų prie konkurencingesnės, dinamiškesnės ir žiniomis grįstos Europos ekonomikos skatinimo.

Struktūra

redaguoti

Dabartinis Europos Liaudies partijos pirmininkas yra buvęs Belgijos Ministras pirmininkas Wilfried Martens. Per ELP Kongresą Bonoje 2009 m. W. Martensas buvo išrinktas ELP pirmininku antrai kadencijai trejų metų laikotarpiui. To paties Kongreso metu buvo išrinkti ir ELP vicepirmininkai: Europos Sąjungos komisarai Antonio Tajani (PdL) ir Michel Barnier (UMP), Suomijos Ministro pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainen (KOK), Vengrijos Ministras pirmininkas Viktor Orbán (Fidesz), Vokietijos valstybės sekretorius Peter Hintze (CDU), Airijos opozicijos lyderis Enda Kenny (FG), Bulgarijos Parlamento narė Rumiana Jeleva (GERB) bei Europos Parlamento nariai Jacek Saryusz-Wolski (PO), Mario David (PSD) ir Corien Wortmann-Kool (CDA).

Taip pat ex officio ELP vicepirmininkai yra Europos Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Herman Van Rompuy, Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzek ir ELP grupės Europos Parlamente pirmininkas Joseph Daul (UMP). Vokietijos Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) narys Ingo Freidrich užima ELP iždininko pareigas.

Veikla

redaguoti

Europos Liaudies partija horizontaliai veikia su pagrindinėmis ES institucijomis. ELP pirmininko kvietimu, Europos Komisijos, Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento pirmininkai ir ELP valstybių vadovai ar ministrai pirmininkai (taip pat opozicijos lyderiai) likus kelioms valandoms iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo Briuselyje dalyvauja Europos Liaudies Partijos viršūnių susitikime Karališkoje Akademijoje (Académie Royale), kurio metu suformuojamos bendros pozicijos.

Pastaruosiuos dvejus metus Europos Liaudies Partija reguliariai organizuoja ELP ministrų susitikimus, kurie paprastai vyksta prieš Europos Sąjungos Tarybos susitikimus. Vyksta dešimt skirtingų ministrų susitikimai: užsienio reikalų, ekonomikos ir finansų, darbo ir socialinių reikalų, pramonės, gynybos, žemės ūkio, aplinkosaugos, teisingumo ir vidaus reikalų, transporto ir energetikos. Susitikimai paprastai vyksta ELP būstinėje Briuselyje.

Pagal 2007 m. ES reglamento, kuris reguliuoja Europos partijų veiklą, pataisą, ELP kas penkerius metus yra atsakinga už pan-europinės kampanijos organizavimą Europos Parlamento rinkimuose. Pagal Lisabonos sutartį ELP, kaip ir kitos Europos partijos, turi pristatyti kandidatą į Europos Komisijos pirmininko postą; ELP jau tai padarė prieš Lisabonos sutarties ratifikavimą, 2009 m. balandžio mėn. patvirtindama antrajai kadencijai José Manuel Barroso.

 
Kongresas Varšuvoje, 2009 m. balandžio 30 d.: ELP ministrai pirmininkai iškėlė Jose Manuel Barroso kandidatūrą į EK pirmininko postą ir pradėjo rinkiminę kampaniją į Europos Parlamentą

ELP Europos Sąjungos institucijose

redaguoti

Šiuo metu visi trys pagrindiniai ES institucijų postai priklauso ELP: Europos Komisijai vadovauja José Manuel Barroso (PSD), Europos Vadovų Tarybai – Herman Van Rompuy (CD&V), kuris taip pat paskirtas pirmuoju nuolatiniu Europos Sąjungos prezidentu, o Europos Parlamentui pirmininkauja Jerzy Buzek (PO).

Europos Vadovų Taryba

redaguoti

Šiuo metu ELP priklauso 14 iš 27 Europos Vadovų Tarybos narių:

Taip pat ELP priklauso 6 valstybių ar vyriausybių vadovai, kurie paprastai nedalyvauja Europos Vadovų Taryboje, nes šias pareigas užima kiti tų šalių lyderiai: Bronisław Komorowski (Lenkija, PO), Christian Wulff (Vokietija, CDU), Pál Schmitt (Vengrija, Fidesz), Aníbal Cavaco Silva (Portugalija, PSD), François Fillon (Prancūzija, UMP) ir Traian Băsescu (Rumunija, PD-L).

Europos Komisija

redaguoti

2009 m. Europos Parlamento rinkimų kampanijoje Kongreso Varšuvoje metu ELP iškėlė José Manuel Barroso kandidatūrą užimti Europos Komisijos pirmininko postą antrai kadencijai. Kadangi ELP laimėjo rinkimus, Barroso kandidatūra buvo patvirtinta Europos Komisijos ir absoliučia Europos Parlamento balsų dauguma jis antrą kartą tapo Europos Komisijos pirmininku. 2009 m. lapkričio 27 d. Barroso pristatė „Barroso II Komisiją“, į kurią iėjo 13 (iš 27) ELP komisarų. 2010 sausio mėnesį Rumianą Jelevą pakeitė Kristalina Georgieva:

  • José Manuel Barroso: Pirmininkas
  • Viviane Reding: Teisingumas, pagrindinės teisės ir pilietybė. Komisijos vicepirmininkė
  • Antonio Tajani: Pramonė ir verslas. Komisijos vicepirmininkas (taip pat ELP vicepirmininkas)
  • Michel Barnier: Vidaus rinka ir paslaugos (taip pat ELP vicepirmininkas)
  • Dacian Ciolos: Žemės ūkis ir kaimo plėtra
  • John Dalli: Sveikata ir vartotojų politika
  • Johannes Hahn: Regionai
  • Connie Hedegaard: Klimato kaita
  • Kristalina Georgieva: Tarptautinis bendradarbiavimas, humanitarinė pagalba ir krizių vadyba
  • Janusz Lewandowski: Biudžetas ir finansinis programavimas
  • Günther Oettinger: Energetika
  • Andris Piebalgs: Plėtra
  • Algirdas Šemeta: Mokesčiai ir muitų sąjunga, auditas ir kova su sukčiavimu

Europos Parlamentas

redaguoti

Europos Parlamente ELP sudaro didžiausią parlamentinę grupę,[3] kuriai priklauso 265 Europos Parlamento nariai. Kiekvienuose Europos Parlamento rinkimuose pagal ELP valstybių narių sąrašus išrinkti kandidatai privalo prisijungti prie ELP grupės Europos Parlamente. Šiuo metu Parlamente ELP yra vienintelė Europos partija, kuri turi visiškai atitinkamą parlamentinę grupę. Pagal ELP įstatus ELP grupės pirmininkas yra ex officio ELP vicepirmininkas.

Už Europos Sąjungos ribų

redaguoti

Europos Liaudies Partijai priklauso ir 5 valstybių ar vyriausybių vadovai iš ne ES šalių: Jadranka Kosor (Kroatija, HDZ), Recep Tayyip Erdoğan (Turkija, AKP), Sali Berisha (Albanija, DP), Nikola Gruevski (Makedonija, VMRO-DPMNE) ir Mikheil Saakashvili (Gruzija, UNM).

ELP taip pat turi parlamentines grupes Europos Tarybos parlamentinėse asamblėjose, kurioms pirmininkauja Luca Volontè (Italija, UDC), ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), kuriai vadovauja Walburga Habsburg Douglas (Švedija, MSP).

Pastaraisiais metais ELP vystė gana glaudžius dvišalius santykius su konservatyvių ir joms panašių pažiūrų partijomis už Europos Sąjungos ribų. Dėl tvirtos transatlantinės orientacijos ELP ypač daug dėmesio skiria Šiaurės Amerikai. ELP palaiko glaudžius ryšius su Tarptautiniu respublikonų institutu (International Republican Institute).

ELP atstovauja Europą dvejose pasaulio centro-dešiniųjų jėgas vienijančiose daugiašalėse organizacijose: Tarptautiniai krikščionys demokratai (Christian Democrat International) ir Tarptautinė demokratų sąjunga (International Democrat Union). ELP taip pat yra ir Tarptautinio Europos judėjimo (European Movement) narė.

ELP atstovai Europos Sąjungos institucijose

redaguoti

Šiuo metu Europos Liaudies Partija savo narių skaičiumi pirmauja visose pagrindinėse ES institucijose:

Organizacija Institucija Užimamų vietų skaičius
Europos Sąjunga Europos Komisija 13/27
Europos Sąjunga Europos Vadovų Taryba 15/27
Europos Sąjunga Europos Sąjungos Taryba 18/27
Europos Sąjunga Europos Parlamentas 265/736
Europos Taryba Parlamentinė asamblėja 105/318

Oficialus ELP fondas (think tank)

redaguoti

Po 2008 m. ES reglamento, reguliuojančio Europos politinių partijų veiklą, persvarstymo, kuomet pradėta leisti kurti Europos fondus pavaldžius Europos partijoms, ELP tais pačiais metais įkūrė oficialų fondą think tank – Europos studijų centrą (Centre for European Studies). Europos studijų centrui priklauso visi didieji ELP valstybių narių fondai: Konrado Adenauerio fondas (CDU), Hannso Seidelio fondas (CSU), Tyrimų ir socialinių studijų centras (PP), Konstantino Karamanlio demokratijos institutas (ND), Jarlo Hjalmarsono fondas (MOD) ir kiti. Per 2009 m. Europos Parlamento rinkimus Europos studijų centras pradėjo sėkmingą internetinę kampaniją „tellbarroso.eu“ paremti ELP kandidato José Manuel Barroso perrinkimą į Europos Komisijos pirmininko postą.

Partijos narės

redaguoti

  Austrija

  • Österreichische Volkspartei (ÖVP) (Austrijos liaudies partija)

  Belgija

  • Flamandai: Christen-Democratisch en Vlaams (CD&V) (Krikščionys demokratai ir flamandai)
  • Valonai: Centre Démocrate Humaniste (CDH) (Humanistų demokratinis centras)

  Bulgarija

  • Демократи за силна България (Demokratai už stiprią Bulgariją)
  • Съюз на Демократичните Сили (Demokratinių jėgų sąjunga)
  • Граждани за европейско развитие на България (Piliečiai už Bulgarijos plėtrą Europos Sąjungoje)
  • Демократическа партия (DP) (Demokratų partija)
  • Български Земеделски Народен Съюз – Народен Съюз (Bulgarijos valstiečių liaudies sąjunga – Liaudies Sąjunga)

  Kipras

  • Δημοκρατικός Συναγερμός (Demokratų sueiga)

  Čekija

  • Křesťanská a demokratická unie – Československá strana lidová (KDU-CSL) (Krikščionių ir demokratų sąjunga- Čekoslovakų liaudies partija)

  Danija

  • Det Konservative Folkeparti (KF) (Konservatorių liaudies partija)
  • Kristendemokraterne (Krikščionys demokratai)

  Estija

  • Isamaa ja Res Publica Liit (Sąjunga už tėvynę ir Res Publica)

  Suomija

  • Kansallinen Kokoomus (KOK) (Nacionalinės sąjungos partija)

  Prancūzija

  • Union pour un Mouvement Populaire (UMP) (Sąjunga už liaudies judėjimą)

  Vokietija

  • Christlich Demokratische Union (CDU) (Krikščionių demokratų sąjunga),
  • Christlich-Soziale Union in Bayern (CSU) (Bavarijos krikščionių socialinė sąjunga)

  Graikija

  • Νέα Δημοκρατία (ND) (Naujoji demokratija)

  Vengrija

  • Fidesz – Magyar Polgári Szövetség (Vengrijos pilietinė sąjunga)
  • Magyar Demokrata Fórum (MDF) (Vengrijos demokratinis forumas) – narystė laikinai suspenduota ir ketinama šalinti iš ELP, nes tai vienintelė partija, kurios EP narys po rinkimų prisijungė prie Europos konservatorių ir reformistų grupės, o ne kaip reikalaujama prie ELP grupės.
  • Kereszténydemokrata Néppárt (KDNP) (Krikščionių demokratų liaudies partija)

  Airija

  • Fine Gael (FG)

  Italija

  • Il Popolo della Libertà (PdL) (Laisvės žmonės)
  • Unione di Centro (UdC) (Centro sąjunga)
  • Popolari per il Sud

  Latvija

  Lietuva

  Liuksemburgas

  • Chrëschtlech Sozial Vollekspartei (CSV) (Krikščionių socialinė liaudies partija)

  Malta

  • Partit Nazzjonalista (PN) (Tautininkų partija)

  Nyderlandai

  • Christen-Democratisch Appèl (CDA) (Krikščionių demokratų partija)

  Lenkija

  Portugalija

  • Partido Social Democrata (PSD) (Socialinė demokratų partija)
  • Centro Democrático e Social – Partido Popular (CDS-PP) (Socialinė demokratų centro – liaudies partija)

  Rumunija

  • Partidul Naţional Ţărănesc Creştin şi Democrat (PNŢCD) (Krikščionių demokratų nacionalinė valstiečių partija)
  • Partidul Democrat-Liberal (PD-L) (Demokratinė liberalų partija)
  • Uniunea Democrată a Maghiarilor din România (UDMR) (Rumunijos vengrų demokratinė sąjunga)

  Slovakija

  • Slovenská demokratická a kresťanská únia – Demokratická strana (SDKÚ-DS) (Slovakijos demokratų ir krikščionių sąjunga – Demokratinė partija)
  • Magyar Koalíció Pártja/Strana maďarskej koalície (SMK) (Vengrijos sąjungos partija),
  • Kresťanskodemokratické hnutie (KDH) (Slovakijos krikščionių demokratų judėjimas)

  Slovėnija

  • Slovenska demokratska stranka (SDS) (Slovėnijos demokratinė partija),
  • Nova Slovenija Krščanska ljudska stranka (NSi) (Naujoji Slovėnija)
  • Slovenska ljudska stranka (SLS) (Slovėnijos liaudies partija)

  Ispanija

  • Partido Popular (PP) (Liaudies partija)
  • Unió Democràtica de Catalunya (Katalonijos demokratų sąjunga)

  Švedija

  • Moderata samlingspartiet (M or MSP) (Nuosaikioji partija),
  • Kristdemokraterna (KD) (Krikščionys demokratai)

Asocijuotos narės

redaguoti

  Kroatija

  • Hrvatska demokratska zajednica (HDZ) (Kroatijos demokratinė sąjunga)
  • Hrvatska seljačka stranka (HSS) (Kroatijos valstiečių partija)

  Norvegija

  • Høyre (H) (Konservatoriai)

  Serbija

  • Demokratska stranka Srbije (DSS) (Serbijos demokratinė partija)
  • Г17 (G17 Plus)

Šveicarija

  • Christlichdemokratische Volkspartei (CVP) (Krikščionių demokratų liaudies partija)

Narės stebėtojos

redaguoti

  Albanija

  • Partia Demokratike e Shqipërisë (Albanijos demokratų partija)

  Baltarusija

  • Biełaruski Narodny Front (BNF) (Baltarusijos liaudies frontas)
  • Abjadnanaja Hramadzianskaja Partyja Biełarusi (AHP) (Baltarusijos jungtinė piliečių partija)

  Bosnija ir Hercegovina

  • Stranka demokratske akcije (SDA) (Demokratinio veikimo partija)
  • Hrvatska demokratska zajednica Bosne i Hercegovine (HDZBiH) (Bosnijos ir Herzogovinos kroatų demokratinė sąjunga)
  • Partija demokratskog progresa RS (PDP) (Srpska Respublikos demokratinio progreso partija)

  Kroatija

  • Demokratski centar (DC) (Demokratinis centras)

  Suomija

  Gruzija

  • Ertiani Natsionaluri Modzraoba (ENM) (Jungtinis nacionalinis judėjimas)

  Šiaurės Makedonija

  • VMRO-DPMNE

  Italija

  • Südtiroler Volkspartei (Pietų tiroliečių liaudies partija)

  Moldavija

  • Partidul Popular Creştin Democrat (Krikščionių demokratų liaudies partija)
  • Partidul Liberal Democrat din Moldova (Moldovos liberalų demokratų partija)

  Norvegija

  • Kristelig Folkeparti (KrF) (Krikščionių liaudies partija)

  San Marinas

  • Partito Democratico Cristiano Sammarinese (PDCS) (San Marino krikščionių demokratų partija)

  Serbija

  • Vajdasági Magyar Szövetség (VMSZ) (Vojvodinos vengrų alijansas)

  Turkija

  • Adalet ve Kalkınma Partisi (AKP) (Teisingumo ir plėtros partija)

  Ukraina

  • Народний Союз «Наша Україна» (NSNU) (Liaudies sąjunga „Mūsų Ukraina”)
  • Народний Рух України (Rukh) (Narodnyi Rukh Ukrajiny, Ukrainos liaudies judėjimas)
  • Visų ukrainiečių sąjunga „Tėvyne“ (Batkivščina) Всеукраїнське об'єднання „Батьківщина“ (Vseukrayins’ke Obyednannya Bat’kivshchyna – Visų ukrainiečių sąjunga „Tėvynė”)
  • UDRP (країнський демократичний альянс за реформи)

Išnašos

redaguoti
  1. ↑ Parties and Elections in Europe: The database about parliamentary elections and political parties in Europe, by Wolfram Nordsieck
  2. ↑ "It's federalist views were at odds with Conservative policy."
  3. ↑ http://www.eppgroup.eu/home/en/default.asp Archyvuota kopija 2012-06-10 iš Wayback Machine projekto. EPP Group

Nuorodos

redaguoti
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Europos_liaudies_partija&oldid=7437307"