Estonia (keltas)

„Estonia“
Kelto Estonia modelis Talino Jūrų muziejuje
Bendra informacija
Vėliava	Estija
Statytojas	„Meyer Werft“, Papenburgas, Vokietija
Nuleistas	1979 m. spalio 18 d.
Savininkas	1980–1988: „Rederi Ab Sally“ 1988–1992: „Effoa“ 1992–1993: „Effdo 3 Oy“ 1993–1994: „Estline Marine Co Ltd“
Namų uostas	Talino uostas
Buvę pavadinimai	1980–1990: „Viking Sally“ 1990–1991: „Silja Star“ 1991–1993: „Wasa King“ 1993–1994: „Estonia“^[1]
Būsena	Nuskendęs
Charakteristikos
Tipas	keltas
Tonažas	15 566 t
Ilgis	157,02 m
Plotis	24,2 m
Grimzlė	5,56 m
Galia	17 652 kWt
Varomoji jėga	4 × MAN 8L 40 /45
Greitis	21,2 mazgo
Keleiviai	1 190

„Estonia“ – 1979 m. Papenburgo (Vokietija) laivų statykloje pastatytas mašinų ir keleivių keltas. Keletą kartų keitė savininkus, įvairiu laiku vadinosi „Viking Sally“, „Silja Star“, „Wasa King“. 1993 m. keltą įsigijo bendra Estijos–Švedijos įmonė „EstLine A/S“. Keltas pervadintas į „Estonia“ ir pradėjo kursuoti maršrutu Talinas–Stokholmas.

Katastrofos vietos koordinatės

59°23′0″ š. pl. 21°40′0″ r. ilg. / 59.38333°š. pl. 21.66667°r. ilg. / 59.38333; 21.66667. Gylis – 70–80 m.

Katastrofa

1994 m. rugsėjo 27 d. 19.15 val. keltas išplaukė iš Talino. Jame buvo 989 žmonės (803 keleiviai ir 186 įgulos nariai), dauguma jų – pagyvenusio amžiaus švedai. Jūroje siautė audra, vėjo greitis buvo apie 20 metrų per sekundę. Rugsėjo 28 d. apie 1 val. nakties dėl bangų ir vandens slėgio kelto priekinis skydas atitrūko, vanduo pradėjo plūsti į automobilių denį. Manoma, kad situaciją pablogino dar ir tai, jog keltas plaukė per dideliu greičiu. Nuo į denius patekusio vandens keltas pasviro ir pradėjo skęsti. Paskutinis nelaimės signalas priimtas 2.04 val.

Kelto gelbėjimo plaustas katastrofos vietoje

Gelbėjimo sraigtasparniai atskrido į nelaimės vietą po poros valandų, vėliau atplaukė keleivinis keltas „Mariella“. Išgelbėti 137 žmonės (94 keleiviai ir 43 įgulos nariai). Be žinios dingo 757 žmonės (651 keleiviai ir 106 įgulos nariai), atpažinti 95 nuskendę ar vandenyje sušalę žmonės. Katastrofoje žuvo 17 šalių piliečiai, tarp jų trys lietuviai^[2]. Tarp išsigelbėjusių buvo lietuvis vairuotojas Artūras Tamašauskas.^[3]

Tiriant katastrofos priežastis, kelta daug versijų. Žiniasklaidoje buvo pranešimų, kad keltu buvo gabenami į Švediją ginklai, atitekę Estijai iš pasitraukusios Rusijos armijos, tai galėjo tapti jo žūties priežastimi. Taip pat buvo keliamos laivo susprogdinimo versijos.

Oficiali Estijos, Suomijos ir Švedijos tarpvyriausybinė komisija padarė išvadą, kad laivo katastrofos priežastys buvo jo konstrukcijos trūkumai ir nepalankios oro sąlygos.^[4]

Kelto „Estonia“ katastrofa – didžiausia Europoje po Antrojo pasaulinio karo.^[5]

Vėlesni įvykiai

2019 m. spalį Talino administracinis teismas patenkino žuvusiųjų artimųjų prašymą pradėti naują tyrimą^[6].

Estijos premjeras Jüri Ratas pareiškė, kad Vyriausybės nariai aptars „Estonia“ katastrofą ir reikalavimą pradėti naują tyrimą, kurio prašo žuvusiųjų artimieji.

2020 m. buvęs Estijos prokuroras Margus Kurmas pareiškė, kad nauja medžiaga iš laivo nuolaužų leidžia manyti, jog keltas veikiausiai nuskendo susidūręs su povandeniniu laivu^[7]. M. Kurmas vadovavo 2004–2009 Vyriausybės komisijai, kuri tyrė kelto „Estonia“ nuskendimą Baltijos jūroje 1994 m.

Naujausi tyrimai

2021 m. birželį įstatymai, leidžiantys iš naujo tirti avarijos vietą, buvo patvirtinti Švedijos ir Estijos parlamentų.^[8]^[9] Iš karto po to Švedijos tyrėjai paskelbė nuo 2021 m. liepos mėnesio pradėsiantys naujus tyrimus avarijos vietoje.^[10]

2023 m. liepos 25 d. „Estonia“ priekinė rampa buvo iškelta iš jūros dugno ir mokslinių tyrimų laivu „Viking Reach“ atgabenta į Estijos šiaurėje esančio Paldiskio uostą tolimesniems tyrimams.^[11]