Burundis

Burundžio Respublika

kir. Repuburika y’Uburundi
pranc. République du Burundi
angl. Republic of Burundi


Vėliava	Herbas

Himnas: „Mūsų Burundis“

Burundis žemėlapyje

Valstybinė kalba

kirundi, prancūzų

Sostinė

Gitega

Didžiausias miestas

Bužumbūra

Valstybės vadovai
• Prezidentas
• -
• -

Évariste Ndayishimiye
-
-

Plotas
• Iš viso
• % vandens

27 830 km² (141)
7,8 %

Gyventojų
• 2017
• Tankis

11 936 481 (77)
314,3 žm./km² (27)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2012 (progn.)
5,488 mlrd. $ (149)
625 $ (187)

Valiuta

Burundžio frankas (BIF)

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC 2
nėra

Nepriklausomybė

Paskelbta
Pripažinta

nuo Belgijos
1962 m. liepos 1 d.

Interneto kodas

.bi

Šalies tel. kodas

257

Kirčiavimas

Burùndis^[1]

Burundis, oficialiai – Burundžio Respublika – nedidelė valstybė Afrikos Didžiųjų ežerų regione. Ribojasi su Ruanda, Kongo Demokratine Respublika ir Tanzanija.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Burundžio istorija.

Burundžio teritorija priklauso Afrikos ežerų valstybių kultūrinei zonai. Spėjama, kad seniausi gyventojai buvo pigmėjai tva, kuriuos išstūmė bantų kalba kalbėję tautos – hutų protėviai. Spėjama, kad trečioji migracijų banga buvo apie XIV–XV a., kuomet čia atsikėlė karingi gyvulių augintojai iš šiaurės, kurie ilgainiui perėmė vietinę bantų kalbą, tačiau neatsisakė savo gyvenimo būdo. Jie laikomi tiesioginiais tutsių protėviais.

XVII a. Afrikos Ežerų zonoje formavosi atskiros gentinės karalystės, ir Burundžio karalystė (Uburundi) su sostine Gitega buvo viena iš jų. Ją valdė tradiciniai monarchai, tituluojami mvami. Valdant Ntare IV Rutaganzwa Rugamba (1796–1850), karalystė padvigubino savo teritorijas aplinkinių genčių sąskaita ir įgijo dabartinį dydį.

1899 m. Burundžio karalystė, kartu su gretima Ruandos karalyste atiteko Vokietijai. Skirtingai nei Ruandos atveju, tuometinis Burundžio valdovas Mwezi IV Gisabo priešinosi vokiečių karinei ir kultūrinei įtakai, todėl Burundis buvo paimtas jėga. Vokiečiai jį prijungė prie Vokietijos Rytų Afrikos kaip atskirą karalystę. Dėl atokumo nuo jūros, kolonizatoriai mažai kišosi į karalystės reikalus.

1916 m. Pirmojo pasaulinio karo metu sąjungininkai užėmė Vokietijos kolonijas. Vokietijos Rytų Afriką pasidalino Britų imperija ir Belgija, kuriai ir atiteko tradicinės Burundžio bei Ruandos karalystės. Jos kartu buvo administruojamos kaip kolonijinė valda Ruanda-Burundis. Tradicinės monarchijos buvo išsaugotos.

Laisvės aikštė Bužumbūroje

1962 m. Burundis gavo nepriklausomybę iš Belgijos kaip nepriklausoma karalystė, tačiau dėl didėjančios įtampos tarp tutsių aristokratijos ir hutu prastuomenės, 1966 m. valdovas Ntare V buvo nuverstas, ir paskelbta Burundžio Respublika. Įtampa tarp dviejų visuomenės grupių prasiveržė 1972 m. Burundžio genocidu. Jo metu pietinėje šalies dalyje hutu pradėjo riaušes prieš valdančiuosius tutsius. Vyriausybės atsakas buvo masinis naikinimas nukreiptas prieš hutu. Jo metu bent 200 tūkst. žmonių buvo nužudyti, ir bent 300 tūkst. pabėgo į gretimą Tanzaniją.

Po kelis kartus sekusių karinių perversmų, 1991 m. vadas Pierre Buyoya liberalizavo šalies valdymą ir 1993 m. pirmą kartą istorijoje išrinktas hutu kilmės prezidentas Melchior Ndadaye. Tais pačiais metais tutsių ekstremistai nužudė prezidentą, kas sukėlė 1993 m. genocidą ir jį sekusį pilietinį karą (iki 2005 m.). Jis nusinešė bent 300 tūkst. žmonių gyvybes.

2005 m. pasirašius taikos sutartį karas baigėsi ir į valdžią išrinktas hutu kilmės prezidentas Pierre Nkurunziza. Šalis atsigauna po karo, atkuria infrastruktūrą, etninį stabilumą ir demokratiją.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Burundžio politinė sistema.

Burundis yra prezidentinė, atstovaujamosios demokratijos respublika, paremta daugiapartine sistema. Prezidentas yra šalies galva ir vyriausybės vadovas. Prezidentas renkamas 5 metų kadencijai, jis formuoja ministrų tarybą. Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro dvejų rūmų asamblėja, kuri susideda iš Nacionalinės asamblėjos ir Senato. Asamblėją sudaro 170, o Senatą – 51 narys. Yra nustatytos kvotos tutsių, hutų atstovams bei moterims. Teisminę valdžią sudaro Aukščiausiasis Teismas, apeliacinis teismas bei tribunolai.

Administracinis suskirstymas

Burundžio žemėlapis

Pagrindinis straipsnis – Burundžio provincijos.

Burundis administraciškai padalintas į 17 provincijų.

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Burundžio geografija.

Burundžio kraštovaizdis

Burundis yra Rytų Afrikos lūžių juostoje (seismiškai aktyvi zona), visa šalies teritorija kalvota, ją užima 1500–2000 m aukščio plokščiakalnis, vakaruose į 2600 m iškyla kalnagūbris, skiriantis Kongo ir Nilo baseinus. Burundžio aukščiausia vieta 2670 metrai (Hehos kalnas), žemiausia – 772 metrai (Tanganikos ežero paviršius). Šalį kerta 30° ilguma.

Burundžio pietuose tyvuliuoja Tanganikos ežeras, priklausantis Kongo upės baseinui, šiaurės vakariniu pakraščiu teka Ruzizi. Šiam baseinui priklauso ir pietrytiniu pakraščiu tekantis Malagarasis. Didžioji šalies dalis yra Nilo aukštupio baseine – čia Ruvuvu ir Luvironzos upėmis prasideda viena pagrindinių Nilo ištakų – Kagera. Ruandos pasienyje telkšo keletas seklių ežerų (Rveru, Kohoha ir kt.).

Dėl gyventojų gausos dauguma Burundžio kraštovaizdžių sukultūrinta, paversta savanomis. Likę miškai daugiausia saugomi Ruzizi, Ruvuvu ir Kibiros nacionaliniuose parkuose, Bururio, Vjandos miškų draustiniuose.

Burundis yra subekvatorinėje klimato juostoje. Būdingas sezoniškai drėgnas ir karštas klimatas. Vidutinės mėnesio temperatūros pažemėjimuose (pvz., Bužumbūroje) laikosi tarp 23–25 °C, aukštumose (virš 1500 m) – 15–20 °C. Kritulių per metus iškrenta apie 800–1000 mm vakaruose, 1400–1600 mm vandenskyros kalnagūbryje^[2].

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Burundžio ekonomika.

Burundis yra viena iš skurdžiausių, mažiausių ir daugiausiai apgyvendinta šalis Afrikoje. Auginami galvijai, ožkos, avys. Prasta susisiekimo sistema ir atstumas nuo jūros apribojo ekonomikos augimą. Šalies ekonomika remiasi žemės ūkiu. Auginami bananai, manijokai, kukurūzai, plantanai (bananų rūšis). Pagrindinis Burundžio eksporto produktas yra kava, kuri sudaro 80 % šalies mainų.

Mažais kiekiais kasami nikelis, uranas, bei kiti mineralai. Keletas šalies gamintojų tenkina pagrindinius vartotojų poreikius.

Pagrindinis šalies mainų partneris yra Europos Sąjunga.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Burundžio demografija.

Burundžio gyventojos

Burundyje yra apie 10,5 mln. gyventojų, ir šalis pasižymi antru didžiausių gyventojų tankumu Afrikoje (315 žmonių km²). Gyventojų skaičius yra sparčiai augantis, ir Burundis yra 5 pasaulyje pagal gyventojų prieaugį (6,08 vaikų vienai moteriai). Per pastaruosius dešimtmečius skaičius augo netolygiai dėl AIDS ir pragaištingų pilietinių karų. Būdinga didelė emigracija. Vien per 2006 m. JAV priėmė 10 000 imigrantų iš Burundžio.

Burundis, kartu su gretima Ruanda ir vakarų Tanzanija priklauso ruanda-rundi kalba kalbančiųjų arealui, tačiau vietinis dialektas yra standartizuotas kaip oficiali kirundi kalba. Dar viena oficiali šalies kalba yra prancūzų, yra šiek tiek kalbančiųjų svahilių kalba. Nepaisant lingvistinės vienybės, visuomenė yra susiskaldžiusi į tris etnines grupes, kurios, nors kalba viena kalba, užima skirtingą statusą. Tai – hutu (85% šalies gyventojų), tutsiai (14% šalies gyventojų) ir tva pigmėjai (1%). Yra nežymi dalis imigrantų europiečių (7000) ir indų (2000).

Tik 13% gyventojų gyvena urbanizuotose vietovėse.

Vyraujanti religija – krikščionybė (80%), o katalikybė paplitusi daugiau nei tarp pusės šalies gyventojų (55%). Kitos reikšmingos krikščionybės atšakos – protestantizmas ir anglikonų tikėjimas. Islamas (daugiausia sunizmas) labiau paplitęs urbanizuotose vietovėse, tarp maždaug 15% šalies gyventojų. Likusioji dalis gyventojų (5%) išpažįsta vietinę afrikinę religiją.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Burundžio kultūra.

Tradiciniai Burundžio būgnai

Nuo seno Burundžio gyvenvietės buvo statomos ant kalvų, trobelės išsidėstytos padrikai. Viename aptvare statytos trobos, bendros grūdų saugyklos, trobos-maldyklos (protėvių dvasių namai), kiti pastatai. Būdingos apskrito plano trobelės iš lazdų, apipintų šakomis, nendrėmis, žole, pusapvaliai stogai dengti žolėmis. Statinių viduje įrengiamos pintos pertvaros, grindys klotos dembliais. XX a. antroje pusėje pradėti statyti plytiniai gyvenamieji namai su dvišlaičiais čerpių stogais, verandomis. Miestų statyba mažai plėtota. Tik Bužumbūroje yra pastatyta vakarietiško modelio visuomeninių pastatų (viešbučių, restoranų, ligoninių, mokyklų), miesto šiaurėje dalyje išsidėstę trobelių kvartalai.

Burundyje išplėtotas pynimas (pinami dubenys, širmas, kilimus, pertvaras atstojantys dembliai, įvairaus dydžio ir pavidalo pintinės). Dirbiniai dekoruojami baltos, raudonos, mėlynos spalvos geometriniu (zigzaginiu ar aštriadančiu) ornamentu. Medžio dirbiniai (indai, skydai) taip pat dekoruojami geometriniu tapytu, drožtu ar išdegintu ornamentu^[3].

Burundžio muzika žymi savo perkusinėmis tradicijomis. Yra Burundžio karališkųjų būgnininkų kolektyvas, grojantis tradiciniais krašto būgnais karjendomis. Kiti populiarūs instrumentai – vietinės citros, ikembė, umuduris, inanga, ir kt.

Populiariausia sporto šaka – futbolas. Taip pat žaidžiamas krepšinis. Olimpinėse žaidynėse geriausiai pasirodo Burundžio lengvaatlečiai.