Beržerakas
Beržerakas (pranc. Bergerac) – miestas pietvakarių Prancūzijoje, Dordonės departamente, į rytus nuo Bordo, prie Dordonės upės. Geležinkeliai į Bordo, Sarla la Kanedą, yra oro uostas. Maisto (vyno, tabako, konditerijos, vaisių konservavimo), chemijos (parako gamyba), odos ir avalynės pramonė; mašinų, degtukų gamyba, metalo apdirbimas. Apylinkėse auginami javai, vaismedžiai, vynuogės, tabakas.[2]
Beržerakas pranc. Bergerac | |
---|---|
Beržerakas Dordonės pakrantėje | |
Laiko juosta: (UTC 1) ------ vasaros: (UTC 2) | |
Valstybė | Prancūzija |
Regionas | Naujoji Akvitanija |
Departamentas | Dordonė |
Gyventojų | 26 323 |
Plotas | 56,1 km² |
Tankumas | 469 žm./km² |
Altitudė | 29 m |
Vikiteka | Beržerakas |
Veikia tabakininkystės institutas, tabako muziejus (rotušėje). Yra XVI–XVII a. karaliaus rūmai, XIX a. Dievo Motinos bažnyčia,[2] rekoletų rūsys.[3]
Istorija
redaguotiDabartinio Beržerako vietoje buvo priešistorinė gyvenvietė, vėliau – galų-romėnų miestas. 1152–1450 m. miestas priklausė anglams. XVI–XVII a. Beržerakas buvo protestantizmo citadelė Prancūzijoje. 1577 m. Henrikas III su hugenotų vadovais pasirašė Beržerako sutartį, siekdamas nutraukti religinius karus.[3] 1621 m. miestą užėmė Liudviko XIII kariuomenė. 1685 m. panaikinus Nanto ediktą, garantavusį protestantų privilegijas, turėtą reikšmę prarado.[2]
-
Miesto gatvė
-
Švč. Dievo Motinos bažnyčia
-
Monė-Siuli rūmai
-
Rotušė
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Bergerac, citypopulation.de
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Bergerac. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ 3,0 3,1 Bergerac. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.