Bavarų kunigaikštystė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Bavarų kunigaikštystė, kartais vadinama Bavarų karalyste – ankstyvaisiais viduramžiais Vidurinėje Europoje egzistavusi gentinė konfederacija, kurią sukūrė germanų gentis bavarai. Ji egzistavo nuo VI a. vidurio iki 788 m. dabartinės pietryčių Vokietijos, Austrijos, Slovėnijos teritorijose.
| Bavarų kunigaikštystė | ||||
| Frankų valstybės vasalė | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Rėgensburgas | |||
| Kalbos | Bavarų kalba | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Bavarų kunigaikščiai | ||||
| 548–591 | Garibaldas I | |||
| 748–788 | Tasilas III | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Pirmas žinomas valdovas | VI a. vid. m. | |||
| - Prijungta prie Frankų imperijos | 788 m. | |||
Istorija
redaguotiPrielaidos atsirasti bavarų valstybei susidarė sumenkus Ostgotų karalystei, į kurios šiaurines periferijas migravo bavarų gentis. Pirmasis žinomas bavarų valdovas buvo Garibaldas I, valdęs VI a. viduryje. Jis įsteigė Agilolfingų dinastiją, kuri valdė per visą kunigaikštystės egzistenciją. Ši dinastija tapo tokia įtakinga, kad ilgainiui užvaldė Langobardų karalystės sostą, kur žinomi kaip Bavarų dinastija. Ankstyvuoju laiku kunigaikštystė buvo stipriai priklausoma nuo Frankų valstybės, nes yra išlikę įrašų, kad frankų karaliai skirdavo bavarų karalius. Iš Merovingų sklido Krikščionybė.
Valstybė labiausiai iškilo VII a. pradžioje, valdant Teodui. Šis valdovas sostinę įsteigė Ratisbone, užmezgė tiesioginius santykius su popiežiumi, rengė krikščioniškas misijas. Taip pat jis stiprino Bavarijos nepriklausomybę nuo Merovingų. Jo laikais įsteigtas Zalcburgas, vyko sėkmingi karai su avarais. Rytuose prisijungė slavų kunigaikštystę Karantaniją.
Po Teodo mirties valstybė padalinta tarp keturių sūnų, kurie kariavo tarpusavyje dėl valdžios. Visus pergyveno jauniausias sūnus Grimoaldas, kuris vėl tapo vienvaldžiu karalystėje 715 m.
Frankų valstybės majordomas Karolis Martelis siekė susigrąžinti prarastas pozicijas Bavarijoje. 725 m. pasinaudodamas nesutarimais tarp atskirų Agilolfingų linijų, jis užmušė Grimoaldą mūšyje ir pasodino į sostą jo sūnėną Hugbertą. Šis pripažino vasalitetą Frankų valstybei, sustiprino krašto kristianizaciją.
736 m. Hugbertui mirus, jis nepaliko vyriškos lyties įpėdinio, ir sostą paveldėjo Agilolfingų atšakos iš Alemanijos atstovas Odilas. Jo laikais sukurtas Bavarų teisynas, įkurtos naujos abatijos. Po Odilo mirties 748 m. Bavarijos valdovu norėjo tapti Karolingas Grifo, tačiau jį nugalėjo kitas Karolingas Pepinas Trumpasis, kuris į Bavarijos sostą pasodino mažametį Tasilą III.
Nors Tasilas III ne kartą pasiekė ištikimybę Frankų valstybės majordomams, tai netrukdė jam stiprėti per asmeninius ryšius su Langobardais, Popiežiumi ir Akvitanija. Jo stiprėjimas buvo nemalonus Karoliui Didžiajam, kuris traktavo Tasilą kaip maištingą savo vasalą. 788 m. pagrindinio seimo susirinkime Ingelheime, Tasilą kartu su žmona privertė prisipažinti intrigavus ir nuteisė mirčiai. Tačiau Karolis ją pakeitė įkalinimu Žiumeže vienuolyne. Tikėtina, kad pavergiant kraštą buvo kilę sunkumų, nes po šešerių metų (794 m. birželį), pagrindinio seimo susirinkimo Frankfurte metu, Tasilas buvo atgabentas iš vienuolyno, kad pakartotinai atsisakytų valdžios.
Bavarų kunigaikštystė kartu su jai priklausančia Karantanija ir Kraina buvo įtraukta imperijos sudėtin, padalinta į grafystes, kurias valdė vienas prefektas. Į šį postą buvo paskirtas Karolio pusbrolis Heroldas. Jos pakraštyje buvo įsteigta Avarų marka (nuo 856 m. Panonijos marka). Kunigaikštystė buvo atkurta 907 m. kaip Bavarijos kunigaikštystė.
