Armijos generolas (TSRS)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Armijos generolas (TSRS) (rus. генерал армии) – aukščiausias TSRS ginkluotųjų pajėgų generolų karinis laipsnis, įsteigtas 1940 m. gegužės 7 d., tada už jį aukštesnis buvo tik Tarybų Sąjungos maršalas. Vėliau vyresni buvo ir vyriausieji kariuomenės rūšių maršalai.

Paradinis TSRS armijos generolo antpetis (1943-1974 m.). Po to armijos generolų antpečiai turėjo vieną didelę maršališką žvaigždę.

Laipsnio istorija

Įsteigtas 1940 m. gegužės 7 d. Tokio laipsnio carinėje Rusijoje nebuvo.

Pirmaisiais tarybiniais armijos generolais tapo G. Žukovas, K. Mereckovas ir I. Tiulenevas. Iki Didžiojo Tėvynės karo pradžios armijos generolais tapo Tolimųjų Rytų fronto vadas J. Apanasenka ir Vakarų ypatingosios karinės apygardos vadas D. Pavlovas.

Prasidėjus karui armijos generolo laipsnis (kaip ir Tarybų Sąjungos maršalo) nebuvo teikiamas. Pirmu nauju karo meto armijos generolu tapo Aleksandras Vasilevskis. Karo metais armijos generolais tapo dar 18 generolų, 6 iš jų karo metais tapo Tarybų Sąjungos maršalais, 4 – po karo.

Didžiojo Tėvynės karo metais armijos generolai paprastai vadovaudavo frontams, o karo pabaigoje jie dažniausiai buvo frontų vadų pavaduotojai.

1942 m. buvo panaikinti specialūs politinių darbuotojų vadovų, o 1945 m. – specialūs valstybės saugumo laipsniai, ir šių sričių aukščiausieji vadai gavo generolų laipsnius. Pirmu armijos generolu iš politinių darbuotojų 1944 m. tapo Nikolajus Bulganinas, o 1945 m. liepos mėnesį armijos generolu tapo pirmo rango valstybės saugumo komisaras V. Merkulovas.

Po karo, ypač nuo 1970 m., armijos generolo laipsnį ėmė gauti ne tik už ypatingus nuopelnus, kaip DTK metas, bet ir už tai, kad užimamos armijos generolo laipsnio lygio pareigos. Automatiškai gauti armijos generolo laipsnį ėmė užimdami šias pareigas:

gynybos ministro pavaduotojas
Vyriausiosios armijos ir laivyno politinės valdybos viršininkas
Vyriausiosios Generalinio štabo žvalgybos valdybos viršininkas
Valstybės Saugumo komiteto (KGB) pirmininkas
pirmasis KGB pirmininko pavaduotojas
TSRS vidaus reikalų ministras (ne visada)

Nuo 1970 m. imta šį laipsnį suteikinėti politiniams darbuotojams ir valstybės saugumo darbuotojams, anksčiau tokie atvejai buvo reti. Armijos generolų kiekis ėmė labai didėti. 1950–1969 m. armijos generolais tapo 39 žmonės, o 1970–1991 m. – jau 64. Nuo 1967 m. kiekvienais metais atsirasdavo bent po vieną armijos generolą.

Atitinkantys laipsniai

Armijos generolas 1940–1945 ir 1962–1991 m. atitiko laivyno admirolą, 1945–1962 m. laivyne atitinkamo laipsnio nebuvo (detaliau apie tai skaitykite straipsnyje Laivyno admirolas (TSRS)). Armijos generolams lygūs buvo kariuomenės rūšių maršalai (artilerijos maršalas, aviacijos maršalas, šarvuočių ir tankų kariuomenės maršalas, inžinerijos kariuomenės maršalas, ryšių kariuomenės maršalas).

1974 m. armijos generolai buvo sulyginti su vyriausiaisiais kariuomenės rūšių maršalais. Tuo metu pasikeitė ir jų antpečiai – vietoj keturių generoliškų žvaigždžių antpečiuose ėmė nešioti po didelę maršališko dydžio žvaigždę antpečiuose ir maršalo žvaigždę ant kaklo.

TSRS armijos generolas atitinka dabartinį NATO rangą OF-10, į kurį papuola JAV armijos generolas (angl. General of the Army), D. Britanijos lauko maršalas (angl. field marshal).

Suirus TSRS armijos generolo laipsnis buvo perimtas Rusijos Federacijos armijos, o kariuomenės rūšių maršalų ir vyriausių maršalų laipsniai buvo panaikinti, o juos turintys kariškiai gavo armijos generolo laipsnį.

TSRS armijos generolai

Per 51 metus Tarybų Sąjungoje armijos generolo laipsnį gavo 133 generolai, iš kurių 32 vėliau gavo Tarybų Sąjungos maršalo laipsnį. Armijos generolo laipsnį paprastai gaudavo frontų vadai, aukščiausi Generalinio štabo ir Gynybos ministerijos generolai, nusipelnę karinių apygardų vadai. Nuo 1970 m. armijos generolo laipsnį paprastai gaudavo ir TSRS KGB pirmininkai ir TSRS vidaus reikalų ministrai.

TSRS armijos generolai buvo:

Ivanas Černiachovskis – jauniausias generolas, vadovavęs tarybiniams frontams Antrajame pasauliniame kare, ir jauniausias generolas tapęs armijos generolu (trys dienos iki sukankant 38 metams.
Aleksejus Antonovas – Generalinio štabo viršininkas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje)
Isa Plijevas – žymus kavalerijos vadas Antrajame pasauliniame kare, vadovavo TSRS kariuomenei Kuboje Karibų krizės metu).
Jurijus Andropovas – KGB pirmininkas.
G. Ciniovas – seniausias generolas, tapęs armijos generolu būdamas 71 m.
Ivanas Tiuleninas – ilgiausiai (38 metus) išbuvo armijos generolu.
Vladimiras Kolpakčis – trumpiausiai (12 d.) išbuvo armijos generolu: 1961 m. gegužės 5 d. gavo šį laipsnį, o gegužės 17 d. žuvo aviakatastrofoje.
Aleksandras Vasilevskis – armijos generolu išbuvo 29 d., o po to gavo Tarybų Sąjungos maršalo laipsnį.

Atskyrio ženklai

1940–1943 m. armijos generolų atskyrio ženklai buvo:
- penkios auksuotos žvaigždės raudoname apykaklės antsiuve
- didelė auksinė žvaigždė raudonu apvadu ant rankovės ir ševronas iš 32 mm pločio auksinio galiono ir 10 mm pločio raudonos gelumbinės juostelės galiono viršuje.
1943–1974 m. atskyrio ženklai yra antpečiai su keturiomis žvaigždėmis.
1974–1991 m. – antpečiai su maršališka žvaigžde ir bendrąja kariuomenės emblema.

Rusijos Federacijos armijos generolai 1991–1997 m. irgi nešiojo maršališkus antpečius, o nuo 1997 m. vėl dėvi keturžvaigždžius antpečius.