Alternatyvusis metalas

Alternatyvusis metalas
Stilistinės ištakos:	Alternatyvusis rokas, pankrokas, indie rokas, free jazz, sunkusis metalas
Kultūrinės ištakos:	vidurio bei vėlyvojo 9-to dešimtmečio JAV
Tipiniai muzikiniai instrumentai:	Gitara – Bosinė gitara – Būgnai – Vokalas
Vyraujantis populiarumas:	Ankstyvasis 10-tas dešimtmetis.
Požanriai
Funk metal – Industrial metal – Crossover thrash
Kita
DIY ethic – Grunge – Indie muzika – Lollapalooza – Progresyvioji muzika

Alternatyvusis metalas (angl. Alternative metal, alt-metal) – roko muzikos eklektinė forma, kuri išpopuliarėjo ankstyvajame 10-jame XX a. dešimtmetyje kartu su grandžo muzika. Daugeliu atveju šis žanras gali būti tiksliai apibrėžtas, kaip sunkiojo metalo ir alternatyviojo roko (ypač 9-to dešimtmečio indie roko) sintezė. Šį stilių galima atpažinti pagal sunkiajam metalui būdingais muzikiniais atributais (ypač galima pabrėžti „sunkius“ rifus), bet paprastai su ypatingai juntamu eksperimentinės muzikos pojučiu, įskaitant neįprastus dainų tekstus, nestandartinius muzikinius ritmo metrus, neprarastą grojimo techniką, pasipriešinimas tradiciniam sunkios muzikos traktavimui bei daug įtakos iš metalui visai negiminingų stilių.

Pionieriai

Apžvalga

Terminas „Alternatyvusis metalas“ – labai plati sąvoka, dažniausiai naudojama aprašyti muzikantus, grojančius stiliumi, kuris turi unikalią ir tik jam būdingą sąsają su metalo muzika ir kurį sunku priskirti tipiniam metalui ar alternatyviajai muzikai (dėl šios sąvokos platumo). Faith No More ar Tool geras grupės, kuri sąvo muzikoje įdiegusi abu šiuos kriterijus, pavyzdys.

Sunkusis metalas – neatskiriamas komponentas, bet ji labai skiriasi nuo 9-to dešimtmečio thrash metalo (treš metalo) pogrindinės muzikos. Pradžioje altenatyvusis metalas buvo nukreiptas patraukti alternatyviojo roko gerbėjus, kadangi faktiškai visos 9-to dešimtmečio alternatyvaus metalo grupių šaknys siekia Amerikos indie muzikos pogrindinę sceną. Alt-metalo grupės dažniausiai kilusios iš hardcore punk (tipinė grupė: Corrosion of Conformity), post-punk/gotinio roko (tip. grupė.: Jane’s Addiction), noizinio roko Big Black ir Sonic Youth „pigfuck“ (kiaulių kergimosi) garsas (tip. grupės.: Helmet, White Zombie), grandžo muzikos (tip. grupės.: The Melvins, Soundgarden), industrinės muzikos (tip. grupės.: Ministry, Nine Inch Nails), ir kiti indie muzikos judėjimai pogrindinėje scenoje, nors ir nebuvo taip jau neįprasta grupėms sujungti plataus spektro žanrus į vieną visumą (tokios grupės kaip Soundgarden, kuri nurodo Bad Brains, Bauhaus, ir Butthole Surfers kaip pagrindinius šią grupę įtakojusius ansamblius). Šios grupės niekada nesuformavo atskiro individualaus muzikinio judėjimo, jos buvo apribotos tradicinio metalo skambesio jungimu su atviresniu eksperimentavimu su panašiomis šio stiliaus formomis. Pavyzdžiui, Jane's Addiction panaudojo performansą ir bohemišką estetiką. Kitos grupės, kaip Corrosion of Conformity, The Melvins ir dabar iširusi grandžo grupė Soundgarden, mėgo įvairiai savo muzikoje traktuoti 8-to dešimtmečio metalą, o Faith No More įdiegė funky ir repo elementų, tuo tarpu Primus apjungia funką, progresyvųjį roką, thrash metalo ir pankroko stilistiką.

Šaltiniai

Christe, Ian (2003). Sound of the Beast: The Complete Headbanging History of Heavy Metal. HarperCollins. ISBN 0-380-81127-8.