Alovė
- Kitos reikšmės – Alovė (reikšmės).
Alovė | ||
---|---|---|
54°21′00″š. pl. 24°10′23″r. ilg. / 54.350°š. pl. 24.173°r. ilg. | ||
Apskritis | Alytaus apskritis | |
Savivaldybė | Alytaus rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Alovės seniūnija | |
Gyventojų | 405 | |
Vikiteka | Alovė | |
Istoriniai pavadinimai | rus. Олава |
Alovė – kaimas Alytaus rajono savivaldybėje, 3 km į pietryčius nuo kelių 128 Naujieji Valkininkai–Daugai–Alytus ir 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė sankryžos. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Stovi Alovės Švč. Trejybės bažnyčia (perstatyta 1802 m.), Alovės dvaras, veikia Alovės pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-64005).
Etimologija
redaguotiManoma, kad Alovė – vandenvardinis vietovardis, kadangi gyvenvietei pavadinimą suteikė čia pratekantis Alovės upelis[2] arba greta telkšantis Alovės ežeras. Dabartinė gyvenvietė įkurta 1970 m. susijungus Alovės miesteliui, Raudonosios Alovės ir Baltosios Alovės (arba tiesiog Alovės) kaimams. Šie kaimai nuo XIX a. taip vadinosi pagal dviejų skirtingų dvarininkų palivarkus – vieno trobesiai buvo baltos spalvos, kito (ant ežero kranto) – raudonos. Dabar telikusios palivarkų sienos.
Miestelio vardas daug kartų keitėsi: 1692 m. minima Holawa,[3] XIX a. pradžioje Olawa,[4] 1869–1914 m. Aleksandrava, 1911–1917 m. Alavė, nuo 1920 m. Alovė.
Geografija
redaguotiPietuose telkšo Alovės ežeras, iš kurio ištekantis Alovės upelis (dešinysis Nemuno intakas) teka pro gyvenvietę. Anksčiau Alovę sudarė miestelis, Baltoji Alovė (arčiau kelio) ir Raudonoji Alovė (kitame ežero krante).
Istorija
redaguotiVietovėje žmonių gyventa jau prieš 2000 metų.
Alovėje XV a. buvo įsikūrusi Ldk Alovės pilis ir Alovės dvaras, kuriame 1690 m. mirė iš Alovės kilęs Ldk kancleris Marcijonas Aleksandras Oginskis. 1697 m. čia jau buvo medinė bažnyčia. 1866 m. įsteigta pradinė mokykla. XIX a. Alovėje buvo kelios gyvenvietės – kaimas, palivarkas, bajorkaimis.[5] Trakų apskrities Aleksandravos valsčiaus centras.[6] Po 1863 m. vietovė pervadinta Aleksandrava.[7]
XX a. tarpukariu buvo policijos nuovada, kurios viršininku dirbo Vincas Černiauskas gimęs 1896 m., kuris 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas ir išvežtas į Sibirą. Pokario metais apylinkėse veikė Dainavos apygardos, Dzūkų partizanų rinktinės partizanai.
Sovietmečiu buvo Alovės kolūkio centrinė gyvenvietė. 1955 m. prie buvusių dvaro rūmų rastas Alovės lobis. 1970 m. rugsėjo 30 d. Alovės miestelis sujungtas su Baltosios Alovės ir Raudonosios Alovės kaimais, o jungtinė gyvenvietė pavadinta Alovės kaimu – taip Alovė neteko miestelio statuso.
2008 m. patvirtintas Alovės herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIX a. – 1919 m. | Alovės valsčiaus centras | Trakų apskritis |
1919–1950 m. | Alytaus apskritis | |
1950–1959 m. | Alovės apylinkės centras | Daugų rajonas |
1959–1995 m. | Alytaus rajonas | |
1995– | Alovės seniūnijos centras | Alytaus rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m. | ||||||||
1905 m.[8] | 1923 m.sur.[9] | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur.[11] | 1974 m.[12] | 1979 m.sur.[13] | 1984 m.[14] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
488 | 308 | 611 | 510 | 465 | 442 | 464 | ||
1989 m.sur.[15] | 2001 m.sur.[16] | 2011 m.sur.[17] | 2021 m.sur.[18] | - | - | - | ||
543 | 552 | 507 | 405 | - | - | - | ||
|
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 18
- ↑ Žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vietovardžio kilmė Archyvuota kopija 2006-07-20 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Oława (1–3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 521 psl. (lenk.)
- ↑ Aleksandrowo (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 29 psl. (lenk.)
- ↑ Oława (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 521 psl. (lenk.)
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Alovė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 48 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Alovė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 167 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Alovė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 51
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Alovė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 404 psl.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
ALYTUS – 10 km | |||||||||||
|
DAUGAI – 12 km | ||||||||||
Nemunaitis – 11 km |