Algimantas Nasvytis
| Algimantas Nasvytis | |
|---|---|
.JPG)
| |
| Gimė | 1928 m. balandžio 8 d. Kaunas |
| Mirė | 2018 m. liepos 27 d. (90 metų) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tėvas | Kazimieras Nasvytis |
| Motina | Elena Lukoševičiūtė |
| Sutuoktinis (-ė) | Jadvyga Aldona Laurinavičiūtė |
| Vaikai | Naglis Nasvytis |
| Veikla | architektas, pedagogas, visuomenės veikėjas |
| Alma mater | 1952 m. LSSR dailės institutas |
 Vikiteka |
Algimantas Nasvytis |
Algimantas Nasvytis (1928 m. balandžio 8 d. Kaune – 2018 m. liepos 27 d.) – Lietuvos architektas, pedagogas, visuomenės veikėjas.
Biografija
redaguotiTėvas Lietuvos kariuomenės gydytojas Kazimieras Nasvytis, brolis architektas Vytautas Nasvytis, sesuo aktorė ir radijo diktorė Undinė Nasvytytė.
1946–1952 m. studijavo LSSR dailės institute, kur įgijo dailininko-architekto diplomą. Nuo 1952 m. dirbo Respublikinėse architektūrinėse dirbtuvėse. 1956–1959 m. Mokslinės restauracinės gamybinės dirbtuvės, 1959–1961 m. Komunalinio ūkio projektavimo instituto architektas. Nuo 1961 m. dirbo Miestų statybos projektavimo institute, nuo 1962 m. projektų vyr. architektas. Nuo 1980 m. dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute (dab. VGTU), Urbanistikos katedroje, 1983 m. docentas, nuo 1993 m. profesorius.[1]
Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. 1990–1992 m. Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras. Nuo 1993 m. dirbo UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“. 1993–1996 m. vadovavo Lietuvos architektų sąjungai.
Projektai
redaguoti
- Sąjunginės žemės ūkio parodos Lietuvos paviljono interjeras ir ekspozicija, Maskva, 1952–1954 m., su V. Nasvyčiu, S. Ramuniu
- LSSR MT pirmininko priimamojo interjeras, 1956 m., su V. Nasvyčiu, S. Ramuniu
- Kavinės „Neringa“ interjeras, Vilnius, 1959 m., su V. Nasvyčiu
- Viešbučio „Neringa“ rekonstrukcija, Vilnius, 1959–1960 m., su V. Nasvyčiu
- Visuomeninio prekybos centro dešiniajame Neries krante suplanavimo ir užstatymo projektas, Vilnius, 1964 m., su V. Brėdikiu, V. E. Čekanausku
- Vilniaus centrinis paštas, rekonstrukcija, 1969 m., su V. Nasvyčiu
- Rašytojos Žemaitės paminklo Lenino pr. skvere architektūrinė dalis, Vilnius, 1970 m., su V. Nasvyčiu, skulpt. Petras Aleksandravičius
- Vilniaus miesto centro detalaus planavimo ir užstatymo projekto galutinis variantas, 1974 m., su V. E. Čekanausku, dalyvaujant A. Aleknai, E. Stasiuliui, L. Plumpai
- Buities tarnybų kompleksas dešiniajame Neries krante, Vilnius, 1975 m., su Alina Samukiene
- LSSR dramos teatras (dab. Lietuvos nacionalinis dramos teatras), Vilnius, 1981 m. (projektavimas 1966–1969 m., statyba nuo 1974 m.), su V. Nasvyčiu
- LSSR Aukščiausiosios Tarybos (dab. LR Seimo) rūmai, Vilnius, 1981 m. (projekto konkursas 1970 m., statyba nuo 1976 m.), su V. Nasvyčiu, R. Stasėnu
- Viešbutis „Lietuva“, Vilnius, 1983 m., su V. Nasvyčiu
- Vilniaus miesto centrinio stadiono konkursas, I premija, 1984 m. (statyba pradėta 1989 m., bet nutrūkus finansavimui sustojo, 2006 m. projektas trumpam atnaujintas), su A. Guču, R. Krištopavičiumi, J. Rusteika, R. Stasėnu
- Dab. Nepriklausomybės aikštė, kartu kairiojo Neries kranto vakarinės dalies planavimo projektas, Vilnius, 1984 m.
- Baltasis tiltas su kavine, Vilnius, 1995 m., su J. Fišeriu
- AB „Vilniaus bankas“ interjero rekonstrukcija, Vilnius, 1996 m., su A. Buču
- Karaliaus Mindaugo paminklas, Vilnius, 2003 m., su R. Krištopavičium, I. Alistratovaite, skulpt. Regimantas Midvikis
- „Vilniaus“ viešbučio Gedimino pr. 20 rekonstrukcija-plėtra pritaikius komercinei ir gyvenamajai funkcijai, Vilnius, 2004 m.
- Daugiabutis gyvenamasis namas Jakšto ir Kaštonų gatvių sankirtoje, Vilnius, 2006 m., su J. Alistratovaite, O. Kiznyte
- LR Seimo II-ųjų ir III-ųjų rūmų rekonstrukcija, Vilnius, 2007 m.[2]
Įvertinimas
redaguoti- 1965 m. LTSR nusipelnęs statybininkas
- 1965 m. LSSR valstybinė premija (su kitais)
- 1971 m. LSSR valstybinė premija (su V. Nasvyčiu)
- 1977 m. SSRS Ministrų Tarybos premija
- 1982 m. LSSR liaudies architektas
- 1983 m. SSRS valstybinė premija
- 1991 m. Olimpinio komiteto prezidento A. Samarančo prizas
- 1998 m. LDK Gedimino 4 laipsnio ordinas [3]
- 1998 m. Architektūros riterio ordinas
- 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis [4]
- 2003 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija
- 2006 m. Šv. Kristoforo statulėlė[5]
- 2016 m. suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Algimantas Mačiulis. Algimantas Nasvytis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 181
- ↑ Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai: dvi asmenybės, viena Architektūra Archyvuota kopija 2016-01-13 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=49807
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293024
- ↑ http://www.vilnijosvartai.lt/personalities/view/?id=97 Archyvuota kopija 2014-05-05 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
redaguoti- Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai / Algimantas Mačiulis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007. – 311 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-624-86-8