Algimantas Jonas Marcinkevičius
| Algimantas Jonas Marcinkevičius | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1921 m. balandžio 15 d. Kaunas |
| Mirė | 2014 m. vasario 19 d. (92 metai) |
| Tėvas | Mykolas Marcinkevičius |
| Motina | Ona Mažylytė |
| Sutuoktinis (-ė) | Danutė |
| Vaikai | Algis, Rimtautas |
| Veikla | gydytojas kardiochirurgas |
| Alma mater | 1947 m. Vilniaus universitetas |
Algimantas Jonas Marcinkevičius (1921 m. balandžio 15 d. Kaune – 2014 m. vasario 19 d.) – Lietuvos gydytojas kardiochirurgas, širdies chirurgijos ir organų transplantacijos pradininkas Lietuvoje, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
Biografija
redaguotiGimė medikų šeimoje. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, 1947 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1947–1991 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 1956–1990 m. Bendrosios chirurgijos katedros vedėjas, 1963–1990 m. dar ir Probleminės širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijos vadovas; nuo 1965 m. profesorius. 1963 m. medicinos mokslų daktaras.[1] 1983–1990 m. Respublikinės širdies ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas. Nuo 1990 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.[2]
Mokslinė veikla
redaguotiSukūrė širdies ir kraujagyslių chirurgų mokyklą. Pirmasis Lietuvoje operavo daugelį širdies ydų, protezavo širdies vožtuvus, rekonstravo širdies vainikines arterijas, pašalino aortos krūtininės dalies aneurizmą. 1964 m. atliko pirmąsias Lietuvoje atviras širdies operacijas naudodamas hipotermiją ir dirbtinę kraujotaką. 1987 m. rugsėjo 3 d. vadovavo pirmajai Lietuvoje širdies persodinimo operacijai.[4]
Paskelbė daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių. Vadovėlio „Klinikinė chirurgija“ (1980 m.) vienas autorių. 1985–1993 m. Lietuvos chirurgų draugijos pirmininkas. 1989–1992 m. Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas. Nuo 1988 m. Tarptautinės chirurgų kolegijos narys, nuo 1989 m. Tarptautinės kardiotorakalinės chirurgijos draugijos narys, nuo 1990 m. Tarptautinės širdies ir kraujagyslių chirurgų draugijos narys, Baltijos šalių krūtinės ir širdies bei kraujagyslių chirurgų draugijos garbės narys.[5][6]
2011 m. LTV sukurta televizijos apybraiža „Profesorius. A. Marcinkevičiaus 90-metį minint“.[7][8]
Įvertinimas
redaguoti- 1968 m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas
- 1969 m. LSSR valstybinė premija
- 1979 m. LSSR valstybinė premija
- 1981 m. LTSR nusipelnęs gydytojas
- 1985 m. LSSR valstybinė premija
- 1988 m. SSRS valstybinė premija
- 1995 m. DLK Gedimino 2 laipsnio ordinas [9]
- 2006 m. Nacionalinė pažangos premija [10]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=M&sritis=B Archyvuota kopija 2014-07-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://lma.lt/index.php?option=com_k2&view=item&layout=item&id=122&Itemid=195&lang=lt
- ↑ Netekome širdies chirurgijos pradininko Lietuvoje A. J. Marcinkevičiaus
- ↑ Dovilė Jablonskaitė „Širdies persodinimas: 25 metai stebuklų“, „15min“, 2012 m. liepos 9 d. 21:48 [1]
- ↑ Vytautas Sirvydis. Algimantas Jonas Marcinkevičius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 689
- ↑ Algimantas Jonas Marcinkevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 250 psl.
- ↑ http://www.youtube.com/watch?v=HFErMxkMm9E
- ↑ http://www.youtube.com/watch?v=ahvm9C0otTo
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=15092
- ↑ Įteikta lietuviškoji Nobelio premija, 2006-06-08 Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
redaguoti- Akademikas Algimantas Marcinkevičius: bibliografinė rodyklė / Teresė Dragūnienė, Alma Černiutė. – Vilnius: Lietuvos medicinos biblioteka, 1996. – 119 p.: portr. – ISBN 9986-763-00-2
- Širdis yra graži: knyga apie profesorių Algimantą Marcinkevičių / Marija Virketienė, fotogr. Petras Katauskas. – Vilnius: Tyto alba, 2011. – 447 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-16-825-6 [2][neveikianti nuoroda]