Adolfas Venskus

Adolfas Venskus (1924 m. lapkričio 24 d. Klaipėdoje – 2007 m. rugpjūčio 23 d. Paryžiuje) – lietuvių chemikas, išeivijos veikėjas, diplomatas.

Biografija

Studijas pradėjo Kauno universitete, Paryžiaus Sorbonoje baigė chemijos mokslus.

1944 m. pasitraukė į Prancūziją, kur dirbo inžinieriumi įvairiose chemijos ir metalurgijos pramonės įmonėse. A. Venskus buvo aktyvus įvairių tarptautinių organizacijų – Europos judėjimo, Krikščionių demokratų internacionalo – narys, priklausė Prancūzijos lietuvių bendruomenei.

1983–1988 m. vadovavo Strasbūre veikusiam Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto Europos padaliniui, taip pat – Pasaulio pabaltijiečių santalkos atstovybei. Daug prisidėjo rengiant 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – šia rezoliucija buvo pasmerkta Baltijos valstybių okupacija ir neteisėtas prijungimas prie Sovietų Sąjungos.

1990 m., kai Lietuva neturėjo oficialių diplomatinių atstovybių, padėjo įsteigti Baltijos šalių informacijos biurą Briuselyje. 1991 m. paskirtas Lietuvos įgaliotuoju atstovu ryšiams su Europos Parlamentu ir Taryba, o kiek vėliau – nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi prie Europos Sąjungos ir NATO. Šias pareigas ėjo iki 1995 m.

Vėliau iki pat mirties dirbo Lietuvos ambasados Prancūzijoje garbės patarėju Europos klausimais.

Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Belgijos karaliaus Didžiojo karininko laipsnio medaliu.

Nuorodos

• A. Saudargas: prisimenant ambasadorių Venskų ir pirmuosius valstybės žingsnius į Europą